Pasikalbėjimų knygelė

lt Būdvardžiai 2   »   no Adjektiv 2

79 [septyniasdešimt devyni]

Būdvardžiai 2

Būdvardžiai 2

79 [syttini]

Adjektiv 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių norvegų Žaisti Daugiau
(Aš) vilkiu mėlyną suknelę. J-- ha- -n -lå -j-le -å-meg. Jeg har en blå kjole på meg. J-g h-r e- b-å k-o-e p- m-g- ---------------------------- Jeg har en blå kjole på meg. 0
(Aš) vilkiu raudoną suknelę. Jeg -------r-- k-o-- p---eg. Jeg har en rød kjole på meg. J-g h-r e- r-d k-o-e p- m-g- ---------------------------- Jeg har en rød kjole på meg. 0
(Aš) vilkiu žalią suknelę. J-g-ha---n -rønn-k-o-- på----. Jeg har en grønn kjole på meg. J-g h-r e- g-ø-n k-o-e p- m-g- ------------------------------ Jeg har en grønn kjole på meg. 0
(Aš) perku juodą rankinę. Jeg -jø----e- s--r-----ke. Jeg kjøper en svart veske. J-g k-ø-e- e- s-a-t v-s-e- -------------------------- Jeg kjøper en svart veske. 0
(Aš) perku rudą rankinę. Jeg -j--e--e----u- v-s-e. Jeg kjøper en brun veske. J-g k-ø-e- e- b-u- v-s-e- ------------------------- Jeg kjøper en brun veske. 0
(Aš) perku baltą rankinę. J---k----r en hvit -e--e. Jeg kjøper en hvit veske. J-g k-ø-e- e- h-i- v-s-e- ------------------------- Jeg kjøper en hvit veske. 0
Man reikia naujo automobilio. Jeg -ren--- ---n-----. Jeg trenger en ny bil. J-g t-e-g-r e- n- b-l- ---------------------- Jeg trenger en ny bil. 0
Man reikia greito automobilio. Je--tre---- e- -----b--. Jeg trenger en rask bil. J-g t-e-g-r e- r-s- b-l- ------------------------ Jeg trenger en rask bil. 0
Man reikia patogaus automobilio. J-- ---ng-r--n--om-----be----l. Jeg trenger en komfortabel bil. J-g t-e-g-r e- k-m-o-t-b-l b-l- ------------------------------- Jeg trenger en komfortabel bil. 0
Ten viršuje gyvena sena moteris. Der -ppe --- ----en -amm-l -a-e. Der oppe bor det en gammel dame. D-r o-p- b-r d-t e- g-m-e- d-m-. -------------------------------- Der oppe bor det en gammel dame. 0
Ten viršuje gyvena stora moteris. D--------bor det--n tju-k --me. Der oppe bor det en tjukk dame. D-r o-p- b-r d-t e- t-u-k d-m-. ------------------------------- Der oppe bor det en tjukk dame. 0
Ten apačioje gyvena smalsi moteris. De- n-d--b-- -----n-nysgjer--g-dam-. Der nede bor det en nysgjerrig dame. D-r n-d- b-r d-t e- n-s-j-r-i- d-m-. ------------------------------------ Der nede bor det en nysgjerrig dame. 0
Mūsų svečiai buvo malonūs žmonės. Gje----e-v--e -a- ---geli-e-fo-k. Gjestene våre var hyggelige folk. G-e-t-n- v-r- v-r h-g-e-i-e f-l-. --------------------------------- Gjestene våre var hyggelige folk. 0
Mūsų svečiai buvo mandagūs žmonės. Gjes-ene-v--- v-- -øf-ig--f-l-. Gjestene våre var høflige folk. G-e-t-n- v-r- v-r h-f-i-e f-l-. ------------------------------- Gjestene våre var høflige folk. 0
Mūsų svečiai buvo įdomūs žmonės. G-e-t--e--å-e---- inter--sa-t---ol-. Gjestene våre var interessante folk. G-e-t-n- v-r- v-r i-t-r-s-a-t- f-l-. ------------------------------------ Gjestene våre var interessante folk. 0
Aš turiu mielus vaikus. Je----- -n-l---b-r-. Jeg har snille barn. J-g h-r s-i-l- b-r-. -------------------- Jeg har snille barn. 0
Bet kaimynai turi įžūlius vaikus. M-----b--ne h---f------ba-n. Men naboene har frekke barn. M-n n-b-e-e h-r f-e-k- b-r-. ---------------------------- Men naboene har frekke barn. 0
Ar jūsų vaikai šaunūs? Er ba-na-d-n- l---ge? Er barna dine lydige? E- b-r-a d-n- l-d-g-? --------------------- Er barna dine lydige? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Viena kalba, daug variantų

Net kalbėdami vos viena kalba, kalbame daugeliu kalbų. Jokia kalba nėra uždara sistema. Ji turi daug sluoksnių. Kalba – tai gyva sistema. Kalbėtojai visada atsižvelgia į savo klausytojus. Todėl kalbėdami jie keičia kalbą. Tie pokyčiai išreiškiami įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, kiekviena kalba turi istoriją. Ji keitėsi ir toliau keisis. Tai pastebima pagal senų ir jaunų žmonių kalbos skirtumą. Daugelyje kalbų taip pat yra įvairių dialektų. Tačiau dauguma kalbančiųjų dialektu gali prisitaikyti prie aplinkos. Kai kuriose situacijose jie kalba standartine kalba. Skirtingos socialinės grupės kalba skirtingomis kalbomis. To pavyzdžiai – jaunuolių kalba arba medžiotojų žargonas. Daugelis darbe kalba kitaip nei namie. Taip pat daugelis darbe naudoja profesinį žargoną. Skirtumų pasitaiko ir tarp šnekamosios ir rašytinės kalbos. Šnekamoji kalba paprastai yra daug paprastesnė. Skirtumas tarp jų gali būti gana didelis. Rašytinė kalba nesikeičia ilgą laiką. Kalbėtojai pirmiausia visada turi išmokti rašytinę formą. Moterų ir vyrų kalbos irgi dažnai skiriasi. Vakarų visuomenėje tas skirtumas nėra toks didelis. Tačiau yra šalių, kur moterys kalba visai kitaip nei vyrai. Kai kuriose kultūrose mandagumas turi atskirą lingvistinę formą. Todėl kalbėti tikrai nėra taip lengva! Vienu metu turime galvoti apie daug skirtingų dalykų.