Pasikalbėjimų knygelė

lt Būdvardžiai 2   »   af Byvoeglike naamwoorde 2

79 [septyniasdešimt devyni]

Būdvardžiai 2

Būdvardžiai 2

79 [nege en sewentig]

Byvoeglike naamwoorde 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių afrikanų Žaisti Daugiau
(Aš) vilkiu mėlyną suknelę. E--d-a ’n--l-u rok. Ek dra ’n blou rok. E- d-a ’- b-o- r-k- ------------------- Ek dra ’n blou rok. 0
(Aš) vilkiu raudoną suknelę. E--d-a--n-ro-i ro-. Ek dra ’n rooi rok. E- d-a ’- r-o- r-k- ------------------- Ek dra ’n rooi rok. 0
(Aš) vilkiu žalią suknelę. E---r- ’--gr-en ro-. Ek dra ’n groen rok. E- d-a ’- g-o-n r-k- -------------------- Ek dra ’n groen rok. 0
(Aš) perku juodą rankinę. Ek-k--p ’--swa-t -ak. Ek koop ’n swart sak. E- k-o- ’- s-a-t s-k- --------------------- Ek koop ’n swart sak. 0
(Aš) perku rudą rankinę. E--k-o---n-br--n -ak. Ek koop ’n bruin sak. E- k-o- ’- b-u-n s-k- --------------------- Ek koop ’n bruin sak. 0
(Aš) perku baltą rankinę. Ek -oo---- -it---k. Ek koop ’n wit sak. E- k-o- ’- w-t s-k- ------------------- Ek koop ’n wit sak. 0
Man reikia naujo automobilio. E- -------n--e ---or-no--g. Ek het ’n nuwe motor nodig. E- h-t ’- n-w- m-t-r n-d-g- --------------------------- Ek het ’n nuwe motor nodig. 0
Man reikia greito automobilio. Ek---t ’--vi----- mot-- n---g. Ek het ’n vinnige motor nodig. E- h-t ’- v-n-i-e m-t-r n-d-g- ------------------------------ Ek het ’n vinnige motor nodig. 0
Man reikia patogaus automobilio. Ek--e- ’n g--iefli----o-o--n----. Ek het ’n gerieflike motor nodig. E- h-t ’- g-r-e-l-k- m-t-r n-d-g- --------------------------------- Ek het ’n gerieflike motor nodig. 0
Ten viršuje gyvena sena moteris. D--- bo-w--------u--r--. Daar bo woon ’n ou vrou. D-a- b- w-o- ’- o- v-o-. ------------------------ Daar bo woon ’n ou vrou. 0
Ten viršuje gyvena stora moteris. Da-r bo w--- ’n-d---- v-t v-o-. Daar bo woon ’n dik / vet vrou. D-a- b- w-o- ’- d-k / v-t v-o-. ------------------------------- Daar bo woon ’n dik / vet vrou. 0
Ten apačioje gyvena smalsi moteris. Da-r-----r------’- -u-s--e-ige ---u. Daar onder woon ’n nuuskierige vrou. D-a- o-d-r w-o- ’- n-u-k-e-i-e v-o-. ------------------------------------ Daar onder woon ’n nuuskierige vrou. 0
Mūsų svečiai buvo malonūs žmonės. O-s---s-e w-- -a-----n-e. Ons gaste was gawe mense. O-s g-s-e w-s g-w- m-n-e- ------------------------- Ons gaste was gawe mense. 0
Mūsų svečiai buvo mandagūs žmonės. O-s-gast--w-s---f---e-- b--eef-- ---se. Ons gaste was hoflike / beleefde mense. O-s g-s-e w-s h-f-i-e / b-l-e-d- m-n-e- --------------------------------------- Ons gaste was hoflike / beleefde mense. 0
Mūsų svečiai buvo įdomūs žmonės. Ons----te was-int-----a--e--e---. Ons gaste was interessante mense. O-s g-s-e w-s i-t-r-s-a-t- m-n-e- --------------------------------- Ons gaste was interessante mense. 0
Aš turiu mielus vaikus. Ek het -i-we---n-er-. Ek het liewe kinders. E- h-t l-e-e k-n-e-s- --------------------- Ek het liewe kinders. 0
Bet kaimynai turi įžūlius vaikus. M-a- d-- bu-e ----sto-te k--d---. Maar die bure het stoute kinders. M-a- d-e b-r- h-t s-o-t- k-n-e-s- --------------------------------- Maar die bure het stoute kinders. 0
Ar jūsų vaikai šaunūs? I- --k--d-r----e-? Is u kinders soet? I- u k-n-e-s s-e-? ------------------ Is u kinders soet? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Viena kalba, daug variantų

Net kalbėdami vos viena kalba, kalbame daugeliu kalbų. Jokia kalba nėra uždara sistema. Ji turi daug sluoksnių. Kalba – tai gyva sistema. Kalbėtojai visada atsižvelgia į savo klausytojus. Todėl kalbėdami jie keičia kalbą. Tie pokyčiai išreiškiami įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, kiekviena kalba turi istoriją. Ji keitėsi ir toliau keisis. Tai pastebima pagal senų ir jaunų žmonių kalbos skirtumą. Daugelyje kalbų taip pat yra įvairių dialektų. Tačiau dauguma kalbančiųjų dialektu gali prisitaikyti prie aplinkos. Kai kuriose situacijose jie kalba standartine kalba. Skirtingos socialinės grupės kalba skirtingomis kalbomis. To pavyzdžiai – jaunuolių kalba arba medžiotojų žargonas. Daugelis darbe kalba kitaip nei namie. Taip pat daugelis darbe naudoja profesinį žargoną. Skirtumų pasitaiko ir tarp šnekamosios ir rašytinės kalbos. Šnekamoji kalba paprastai yra daug paprastesnė. Skirtumas tarp jų gali būti gana didelis. Rašytinė kalba nesikeičia ilgą laiką. Kalbėtojai pirmiausia visada turi išmokti rašytinę formą. Moterų ir vyrų kalbos irgi dažnai skiriasi. Vakarų visuomenėje tas skirtumas nėra toks didelis. Tačiau yra šalių, kur moterys kalba visai kitaip nei vyrai. Kai kuriose kultūrose mandagumas turi atskirą lingvistinę formą. Todėl kalbėti tikrai nėra taip lengva! Vienu metu turime galvoti apie daug skirtingų dalykų.