Pasikalbėjimų knygelė

lt Būdvardžiai 2   »   eo Adjektivoj 2

79 [septyniasdešimt devyni]

Būdvardžiai 2

Būdvardžiai 2

79 [sepdek naŭ]

Adjektivoj 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių esperanto Žaisti Daugiau
(Aš) vilkiu mėlyną suknelę. Mi-----av-s--l-a--ro-o-. M- s------- b---- r----- M- s-r-a-a- b-u-n r-b-n- ------------------------ Mi surhavas bluan robon. 0
(Aš) vilkiu raudoną suknelę. M- -urhav-s ruĝan r--on. M- s------- r---- r----- M- s-r-a-a- r-ĝ-n r-b-n- ------------------------ Mi surhavas ruĝan robon. 0
(Aš) vilkiu žalią suknelę. M--su-h---- v-r-an -o---. M- s------- v----- r----- M- s-r-a-a- v-r-a- r-b-n- ------------------------- Mi surhavas verdan robon. 0
(Aš) perku juodą rankinę. M- aĉ-t-s-nig-an sa-o-. M- a----- n----- s----- M- a-e-a- n-g-a- s-k-n- ----------------------- Mi aĉetas nigran sakon. 0
(Aš) perku rudą rankinę. M- a---a- -runa-----on. M- a----- b----- s----- M- a-e-a- b-u-a- s-k-n- ----------------------- Mi aĉetas brunan sakon. 0
(Aš) perku baltą rankinę. Mi a-e--- bla-----s-kon. M- a----- b------ s----- M- a-e-a- b-a-k-n s-k-n- ------------------------ Mi aĉetas blankan sakon. 0
Man reikia naujo automobilio. M--be--n-s-----n aŭ-on. M- b------ n---- a----- M- b-z-n-s n-v-n a-t-n- ----------------------- Mi bezonas novan aŭton. 0
Man reikia greito automobilio. Mi bez--as--a-idan-aŭto-. M- b------ r------ a----- M- b-z-n-s r-p-d-n a-t-n- ------------------------- Mi bezonas rapidan aŭton. 0
Man reikia patogaus automobilio. Mi --zo-as-ko-f------a-ton. M- b------ k-------- a----- M- b-z-n-s k-m-o-t-n a-t-n- --------------------------- Mi bezonas komfortan aŭton. 0
Ten viršuje gyvena sena moteris. S-p-e --ĝas-ma-------i----. S---- l---- m------ v------ S-p-e l-ĝ-s m-l-u-a v-r-n-. --------------------------- Supre loĝas maljuna virino. 0
Ten viršuje gyvena stora moteris. Su-r-----as-d-ka-v---n-. S---- l---- d--- v------ S-p-e l-ĝ-s d-k- v-r-n-. ------------------------ Supre loĝas dika virino. 0
Ten apačioje gyvena smalsi moteris. Malsup-e--oĝa--sci-----a--i----. M------- l---- s-------- v------ M-l-u-r- l-ĝ-s s-i-o-e-a v-r-n-. -------------------------------- Malsupre loĝas scivolema virino. 0
Mūsų svečiai buvo malonūs žmonės. Ni-j g-s--j e---s s-m-ati-- --m-j. N--- g----- e---- s-------- h----- N-a- g-s-o- e-t-s s-m-a-i-j h-m-j- ---------------------------------- Niaj gastoj estis simpatiaj homoj. 0
Mūsų svečiai buvo mandagūs žmonės. N-a- g-sto----ti- ĝent-l-j-hom--. N--- g----- e---- ĝ------- h----- N-a- g-s-o- e-t-s ĝ-n-i-a- h-m-j- --------------------------------- Niaj gastoj estis ĝentilaj homoj. 0
Mūsų svečiai buvo įdomūs žmonės. Niaj--ast-j --t-- i-t---s-----m--. N--- g----- e---- i-------- h----- N-a- g-s-o- e-t-s i-t-r-s-j h-m-j- ---------------------------------- Niaj gastoj estis interesaj homoj. 0
Aš turiu mielus vaikus. Mi -ava--am-n-aj---nf-n-jn. M- h---- a------- i-------- M- h-v-s a-i-d-j- i-f-n-j-. --------------------------- Mi havas amindajn infanojn. 0
Bet kaimynai turi įžūlius vaikus. Sed---------r-j-h------mpe---ne----n-i-----jn. S-- l- n------- h---- i------------- i-------- S-d l- n-j-a-o- h-v-s i-p-r-i-e-t-j- i-f-n-j-. ---------------------------------------------- Sed la najbaroj havas impertinentajn infanojn. 0
Ar jūsų vaikai šaunūs? Ĉu-vi-----fa--j-es----af-b-aj? Ĉ- v--- i------ e---- a------- Ĉ- v-a- i-f-n-j e-t-s a-a-l-j- ------------------------------ Ĉu viaj infanoj estas afablaj? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Viena kalba, daug variantų

Net kalbėdami vos viena kalba, kalbame daugeliu kalbų. Jokia kalba nėra uždara sistema. Ji turi daug sluoksnių. Kalba – tai gyva sistema. Kalbėtojai visada atsižvelgia į savo klausytojus. Todėl kalbėdami jie keičia kalbą. Tie pokyčiai išreiškiami įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, kiekviena kalba turi istoriją. Ji keitėsi ir toliau keisis. Tai pastebima pagal senų ir jaunų žmonių kalbos skirtumą. Daugelyje kalbų taip pat yra įvairių dialektų. Tačiau dauguma kalbančiųjų dialektu gali prisitaikyti prie aplinkos. Kai kuriose situacijose jie kalba standartine kalba. Skirtingos socialinės grupės kalba skirtingomis kalbomis. To pavyzdžiai – jaunuolių kalba arba medžiotojų žargonas. Daugelis darbe kalba kitaip nei namie. Taip pat daugelis darbe naudoja profesinį žargoną. Skirtumų pasitaiko ir tarp šnekamosios ir rašytinės kalbos. Šnekamoji kalba paprastai yra daug paprastesnė. Skirtumas tarp jų gali būti gana didelis. Rašytinė kalba nesikeičia ilgą laiką. Kalbėtojai pirmiausia visada turi išmokti rašytinę formą. Moterų ir vyrų kalbos irgi dažnai skiriasi. Vakarų visuomenėje tas skirtumas nėra toks didelis. Tačiau yra šalių, kur moterys kalba visai kitaip nei vyrai. Kai kuriose kultūrose mandagumas turi atskirą lingvistinę formą. Todėl kalbėti tikrai nėra taip lengva! Vienu metu turime galvoti apie daug skirtingų dalykų.