Pasikalbėjimų knygelė

lt Būdvardžiai 2   »   uk Прикметники 2

79 [septyniasdešimt devyni]

Būdvardžiai 2

Būdvardžiai 2

79 [сімдесят дев’ять]

79 [simdesyat devʺyatʹ]

Прикметники 2

Prykmetnyky 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių ukrainiečių Žaisti Daugiau
(Aš] vilkiu mėlyną suknelę. Н-----і-с--є----т-я. Н_ м___ с___ п______ Н- м-н- с-н- п-а-т-. -------------------- На мені синє плаття. 0
N- m--i----y--pl---ya. N_ m___ s____ p_______ N- m-n- s-n-e p-a-t-a- ---------------------- Na meni synye plattya.
(Aš] vilkiu raudoną suknelę. На--ен-----в--- -лат--. Н_ м___ ч______ п______ Н- м-н- ч-р-о-е п-а-т-. ----------------------- На мені червоне плаття. 0
Na----i -he--one -l-tt-a. N_ m___ c_______ p_______ N- m-n- c-e-v-n- p-a-t-a- ------------------------- Na meni chervone plattya.
(Aš] vilkiu žalią suknelę. На-м-н---е-ене п-аття. Н_ м___ з_____ п______ Н- м-н- з-л-н- п-а-т-. ---------------------- На мені зелене плаття. 0
Na ---i--e---e ---t---. N_ m___ z_____ p_______ N- m-n- z-l-n- p-a-t-a- ----------------------- Na meni zelene plattya.
(Aš] perku juodą rankinę. Я --пую--о-н-----ку. Я к____ ч____ с_____ Я к-п-ю ч-р-у с-м-у- -------------------- Я купую чорну сумку. 0
YA k-p----c---n- s----. Y_ k_____ c_____ s_____ Y- k-p-y- c-o-n- s-m-u- ----------------------- YA kupuyu chornu sumku.
(Aš] perku rudą rankinę. Я --пую корич-еву -у---. Я к____ к________ с_____ Я к-п-ю к-р-ч-е-у с-м-у- ------------------------ Я купую коричневу сумку. 0
Y--k-pu-------c-n-v- sumku. Y_ k_____ k_________ s_____ Y- k-p-y- k-r-c-n-v- s-m-u- --------------------------- YA kupuyu korychnevu sumku.
(Aš] perku baltą rankinę. Я к--у- біл- -у-к-. Я к____ б___ с_____ Я к-п-ю б-л- с-м-у- ------------------- Я купую білу сумку. 0
YA--u-----b-l- sum-u. Y_ k_____ b___ s_____ Y- k-p-y- b-l- s-m-u- --------------------- YA kupuyu bilu sumku.
Man reikia naujo automobilio. Ме---потрібе---ов-й-автом---ль. М___ п_______ н____ а__________ М-н- п-т-і-е- н-в-й а-т-м-б-л-. ------------------------------- Мені потрібен новий автомобіль. 0
M----po--ib-n ---yy- avt-mo-ilʹ. M___ p_______ n____ a__________ M-n- p-t-i-e- n-v-y- a-t-m-b-l-. -------------------------------- Meni potriben novyy̆ avtomobilʹ.
Man reikia greito automobilio. Ме---п-т-іб------д-ий-а----об---. М___ п_______ ш______ а__________ М-н- п-т-і-е- ш-и-к-й а-т-м-б-л-. --------------------------------- Мені потрібен швидкий автомобіль. 0
Men- -otr-b-- shv----y- -v-o---i--. M___ p_______ s_______ a__________ M-n- p-t-i-e- s-v-d-y-̆ a-t-m-b-l-. ----------------------------------- Meni potriben shvydkyy̆ avtomobilʹ.
Man reikia patogaus automobilio. Мен- п---іб-- з-учн-- ав--моб--ь. М___ п_______ з______ а__________ М-н- п-т-і-е- з-у-н-й а-т-м-б-л-. --------------------------------- Мені потрібен зручний автомобіль. 0
M-ni -o--ibe- -ruch---- --t-m--i--. M___ p_______ z_______ a__________ M-n- p-t-i-e- z-u-h-y-̆ a-t-m-b-l-. ----------------------------------- Meni potriben zruchnyy̆ avtomobilʹ.
Ten viršuje gyvena sena moteris. Там-н-го----и-е--тара ж--к-. Т__ н_____ ж___ с____ ж_____ Т-м н-г-р- ж-в- с-а-а ж-н-а- ---------------------------- Там нагорі живе стара жінка. 0
Ta--n-h--------- -t--a-z-----. T__ n_____ z____ s____ z______ T-m n-h-r- z-y-e s-a-a z-i-k-. ------------------------------ Tam nahori zhyve stara zhinka.
Ten viršuje gyvena stora moteris. Та- -агор---и---то-ст- жі-к-. Т__ н_____ ж___ т_____ ж_____ Т-м н-г-р- ж-в- т-в-т- ж-н-а- ----------------------------- Там нагорі живе товста жінка. 0
Ta- na--ri -hy-e--ov-ta--h---a. T__ n_____ z____ t_____ z______ T-m n-h-r- z-y-e t-v-t- z-i-k-. ------------------------------- Tam nahori zhyve tovsta zhinka.
Ten apačioje gyvena smalsi moteris. Т----ни----иве --пи-л--а-ж-н--. Т__ в____ ж___ д________ ж_____ Т-м в-и-у ж-в- д-п-т-и-а ж-н-а- ------------------------------- Там внизу живе допитлива жінка. 0
T-- vn--- --yve do-----va -h--k-. T__ v____ z____ d________ z______ T-m v-y-u z-y-e d-p-t-y-a z-i-k-. --------------------------------- Tam vnyzu zhyve dopytlyva zhinka.
Mūsų svečiai buvo malonūs žmonės. Н-ші-гос-і -ул- -ю---зни-и-л---ми. Н___ г____ б___ л_________ л______ Н-ш- г-с-і б-л- л-б-я-н-м- л-д-м-. ---------------------------------- Наші гості були люб’язними людьми. 0
N-s-i-h-st- buly --ub---z--my-ly--ʹ-y. N____ h____ b___ l___________ l_______ N-s-i h-s-i b-l- l-u-'-a-n-m- l-u-ʹ-y- -------------------------------------- Nashi hosti buly lyub'yaznymy lyudʹmy.
Mūsų svečiai buvo mandagūs žmonės. Н--і-гост- бул- -----ивим--лю---и. Н___ г____ б___ в_________ л______ Н-ш- г-с-і б-л- в-і-л-в-м- л-д-м-. ---------------------------------- Наші гості були ввічливими людьми. 0
Nas-- ho-ti---ly v--c---v--y -yu-ʹ--. N____ h____ b___ v__________ l_______ N-s-i h-s-i b-l- v-i-h-y-y-y l-u-ʹ-y- ------------------------------------- Nashi hosti buly vvichlyvymy lyudʹmy.
Mūsų svečiai buvo įdomūs žmonės. На-- -о-т---у-и -і-ав-ми---дь--. Н___ г____ б___ ц_______ л______ Н-ш- г-с-і б-л- ц-к-в-м- л-д-м-. -------------------------------- Наші гості були цікавими людьми. 0
N-s------t- -u---tsikav--y-l-u-ʹ--. N____ h____ b___ t________ l_______ N-s-i h-s-i b-l- t-i-a-y-y l-u-ʹ-y- ----------------------------------- Nashi hosti buly tsikavymy lyudʹmy.
Aš turiu mielus vaikus. Я-маю-м-л-- діте-. Я м__ м____ д_____ Я м-ю м-л-х д-т-й- ------------------ Я маю милих дітей. 0
YA m----myl--h dite-̆. Y_ m___ m_____ d_____ Y- m-y- m-l-k- d-t-y-. ---------------------- YA mayu mylykh ditey̆.
Bet kaimynai turi įžūlius vaikus. Ал----с--и---ють з-х-ал----іт--. А__ с_____ м____ з_______ д_____ А-е с-с-д- м-ю-ь з-х-а-и- д-т-й- -------------------------------- Але сусіди мають зухвалих дітей. 0
Ale -us-dy--a-u---z-k---l-k- -it---. A__ s_____ m_____ z_________ d_____ A-e s-s-d- m-y-t- z-k-v-l-k- d-t-y-. ------------------------------------ Ale susidy mayutʹ zukhvalykh ditey̆.
Ar jūsų vaikai šaunūs? В--і----и чем-і? В___ д___ ч_____ В-ш- д-т- ч-м-і- ---------------- Ваші діти чемні? 0
Vash- --t--c--m--? V____ d___ c______ V-s-i d-t- c-e-n-? ------------------ Vashi dity chemni?

Viena kalba, daug variantų

Net kalbėdami vos viena kalba, kalbame daugeliu kalbų. Jokia kalba nėra uždara sistema. Ji turi daug sluoksnių. Kalba – tai gyva sistema. Kalbėtojai visada atsižvelgia į savo klausytojus. Todėl kalbėdami jie keičia kalbą. Tie pokyčiai išreiškiami įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, kiekviena kalba turi istoriją. Ji keitėsi ir toliau keisis. Tai pastebima pagal senų ir jaunų žmonių kalbos skirtumą. Daugelyje kalbų taip pat yra įvairių dialektų. Tačiau dauguma kalbančiųjų dialektu gali prisitaikyti prie aplinkos. Kai kuriose situacijose jie kalba standartine kalba. Skirtingos socialinės grupės kalba skirtingomis kalbomis. To pavyzdžiai – jaunuolių kalba arba medžiotojų žargonas. Daugelis darbe kalba kitaip nei namie. Taip pat daugelis darbe naudoja profesinį žargoną. Skirtumų pasitaiko ir tarp šnekamosios ir rašytinės kalbos. Šnekamoji kalba paprastai yra daug paprastesnė. Skirtumas tarp jų gali būti gana didelis. Rašytinė kalba nesikeičia ilgą laiką. Kalbėtojai pirmiausia visada turi išmokti rašytinę formą. Moterų ir vyrų kalbos irgi dažnai skiriasi. Vakarų visuomenėje tas skirtumas nėra toks didelis. Tačiau yra šalių, kur moterys kalba visai kitaip nei vyrai. Kai kuriose kultūrose mandagumas turi atskirą lingvistinę formą. Todėl kalbėti tikrai nėra taip lengva! Vienu metu turime galvoti apie daug skirtingų dalykų.