Pasikalbėjimų knygelė

lt Būdvardžiai 2   »   uk Прикметники 2

79 [septyniasdešimt devyni]

Būdvardžiai 2

Būdvardžiai 2

79 [сімдесят дев’ять]

79 [simdesyat devʺyatʹ]

Прикметники 2

[Prykmetnyky 2]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių ukrainiečių Žaisti Daugiau
(Aš) vilkiu mėlyną suknelę. Н--м--- ---- -л----. Н- м--- с--- п------ Н- м-н- с-н- п-а-т-. -------------------- На мені синє плаття. 0
N- -en--s-nye -----ya. N- m--- s---- p------- N- m-n- s-n-e p-a-t-a- ---------------------- Na meni synye plattya.
(Aš) vilkiu raudoną suknelę. Н- ---і-ч-р--не----т-я. Н- м--- ч------ п------ Н- м-н- ч-р-о-е п-а-т-. ----------------------- На мені червоне плаття. 0
N--m-n--c--r-on- ------a. N- m--- c------- p------- N- m-n- c-e-v-n- p-a-t-a- ------------------------- Na meni chervone plattya.
(Aš) vilkiu žalią suknelę. Н--м-н---елене--л---я. Н- м--- з----- п------ Н- м-н- з-л-н- п-а-т-. ---------------------- На мені зелене плаття. 0
Na--e---ze-------att-a. N- m--- z----- p------- N- m-n- z-l-n- p-a-t-a- ----------------------- Na meni zelene plattya.
(Aš) perku juodą rankinę. Я -уп-ю -ор-у сумку. Я к---- ч---- с----- Я к-п-ю ч-р-у с-м-у- -------------------- Я купую чорну сумку. 0
YA-kupu-u--h---- --m-u. Y- k----- c----- s----- Y- k-p-y- c-o-n- s-m-u- ----------------------- YA kupuyu chornu sumku.
(Aš) perku rudą rankinę. Я-ку-ую ко-и-не---сум--. Я к---- к-------- с----- Я к-п-ю к-р-ч-е-у с-м-у- ------------------------ Я купую коричневу сумку. 0
YA -upu------y-hnev---u-k-. Y- k----- k--------- s----- Y- k-p-y- k-r-c-n-v- s-m-u- --------------------------- YA kupuyu korychnevu sumku.
(Aš) perku baltą rankinę. Я-к-п-ю б-лу с-м--. Я к---- б--- с----- Я к-п-ю б-л- с-м-у- ------------------- Я купую білу сумку. 0
YA --p--u bil--s---u. Y- k----- b--- s----- Y- k-p-y- b-l- s-m-u- --------------------- YA kupuyu bilu sumku.
Man reikia naujo automobilio. М--і--от--б-н-н-в-- -----о-і--. М--- п------- н---- а---------- М-н- п-т-і-е- н-в-й а-т-м-б-л-. ------------------------------- Мені потрібен новий автомобіль. 0
Me-i po-------nov--̆ a--o-o----. M--- p------- n----- a---------- M-n- p-t-i-e- n-v-y- a-t-m-b-l-. -------------------------------- Meni potriben novyy̆ avtomobilʹ.
Man reikia greito automobilio. Ме-- --т-і--н шв-д--й-а-том-біл-. М--- п------- ш------ а---------- М-н- п-т-і-е- ш-и-к-й а-т-м-б-л-. --------------------------------- Мені потрібен швидкий автомобіль. 0
M--- -ot--be- s---dky-- -vtomob--ʹ. M--- p------- s-------- a---------- M-n- p-t-i-e- s-v-d-y-̆ a-t-m-b-l-. ----------------------------------- Meni potriben shvydkyy̆ avtomobilʹ.
Man reikia patogaus automobilio. Мені-пот-і-е--зр-ч------то------. М--- п------- з------ а---------- М-н- п-т-і-е- з-у-н-й а-т-м-б-л-. --------------------------------- Мені потрібен зручний автомобіль. 0
M--- --tri-en z---h-y-̆-a-t-m--i-ʹ. M--- p------- z-------- a---------- M-n- p-t-i-e- z-u-h-y-̆ a-t-m-b-l-. ----------------------------------- Meni potriben zruchnyy̆ avtomobilʹ.
Ten viršuje gyvena sena moteris. Т-м--аг--- жи-е-----а--і---. Т-- н----- ж--- с---- ж----- Т-м н-г-р- ж-в- с-а-а ж-н-а- ---------------------------- Там нагорі живе стара жінка. 0
T-- --ho-i-z-yve-stara-zhi--a. T-- n----- z---- s---- z------ T-m n-h-r- z-y-e s-a-a z-i-k-. ------------------------------ Tam nahori zhyve stara zhinka.
Ten viršuje gyvena stora moteris. Та- н-горі живе --в--а-ж-нка. Т-- н----- ж--- т----- ж----- Т-м н-г-р- ж-в- т-в-т- ж-н-а- ----------------------------- Там нагорі живе товста жінка. 0
T-m-na-o-i ---v- tovs-a ----k-. T-- n----- z---- t----- z------ T-m n-h-r- z-y-e t-v-t- z-i-k-. ------------------------------- Tam nahori zhyve tovsta zhinka.
Ten apačioje gyvena smalsi moteris. Там--низу -иве доп-тли-- жі-к-. Т-- в---- ж--- д-------- ж----- Т-м в-и-у ж-в- д-п-т-и-а ж-н-а- ------------------------------- Там внизу живе допитлива жінка. 0
Tam------ zhyv---opyt---- zh-nk-. T-- v---- z---- d-------- z------ T-m v-y-u z-y-e d-p-t-y-a z-i-k-. --------------------------------- Tam vnyzu zhyve dopytlyva zhinka.
Mūsų svečiai buvo malonūs žmonės. На-і-гості б-ли-лю-’я--и---лю--ми. Н--- г---- б--- л--------- л------ Н-ш- г-с-і б-л- л-б-я-н-м- л-д-м-. ---------------------------------- Наші гості були люб’язними людьми. 0
Na--- --st-----y lyub-yazn--y--------. N---- h---- b--- l----------- l------- N-s-i h-s-i b-l- l-u-'-a-n-m- l-u-ʹ-y- -------------------------------------- Nashi hosti buly lyub'yaznymy lyudʹmy.
Mūsų svečiai buvo mandagūs žmonės. Н--- г-с-і -ул- -вічл---м--лю--ми. Н--- г---- б--- в--------- л------ Н-ш- г-с-і б-л- в-і-л-в-м- л-д-м-. ---------------------------------- Наші гості були ввічливими людьми. 0
N-shi-host- b-ly-----hlyv-my l-u-ʹ--. N---- h---- b--- v---------- l------- N-s-i h-s-i b-l- v-i-h-y-y-y l-u-ʹ-y- ------------------------------------- Nashi hosti buly vvichlyvymy lyudʹmy.
Mūsų svečiai buvo įdomūs žmonės. На----ос-і--ули-ці-ави-- -ю----. Н--- г---- б--- ц------- л------ Н-ш- г-с-і б-л- ц-к-в-м- л-д-м-. -------------------------------- Наші гості були цікавими людьми. 0
Na-hi-h-s-- ---- -sik----- -yud--y. N---- h---- b--- t-------- l------- N-s-i h-s-i b-l- t-i-a-y-y l-u-ʹ-y- ----------------------------------- Nashi hosti buly tsikavymy lyudʹmy.
Aš turiu mielus vaikus. Я---ю----их-ді--й. Я м-- м---- д----- Я м-ю м-л-х д-т-й- ------------------ Я маю милих дітей. 0
Y---ayu -ylyk----te-̆. Y- m--- m----- d------ Y- m-y- m-l-k- d-t-y-. ---------------------- YA mayu mylykh ditey̆.
Bet kaimynai turi įžūlius vaikus. А-- -у-ід-----т- -у-валих----ей. А-- с----- м---- з------- д----- А-е с-с-д- м-ю-ь з-х-а-и- д-т-й- -------------------------------- Але сусіди мають зухвалих дітей. 0
A-- s----- ------ -uk-va-y-h-d-t-y-. A-- s----- m----- z--------- d------ A-e s-s-d- m-y-t- z-k-v-l-k- d-t-y-. ------------------------------------ Ale susidy mayutʹ zukhvalykh ditey̆.
Ar jūsų vaikai šaunūs? В--і-д-т- -е-н-? В--- д--- ч----- В-ш- д-т- ч-м-і- ---------------- Ваші діти чемні? 0
Vas-i---t----emni? V---- d--- c------ V-s-i d-t- c-e-n-? ------------------ Vashi dity chemni?

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Viena kalba, daug variantų

Net kalbėdami vos viena kalba, kalbame daugeliu kalbų. Jokia kalba nėra uždara sistema. Ji turi daug sluoksnių. Kalba – tai gyva sistema. Kalbėtojai visada atsižvelgia į savo klausytojus. Todėl kalbėdami jie keičia kalbą. Tie pokyčiai išreiškiami įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, kiekviena kalba turi istoriją. Ji keitėsi ir toliau keisis. Tai pastebima pagal senų ir jaunų žmonių kalbos skirtumą. Daugelyje kalbų taip pat yra įvairių dialektų. Tačiau dauguma kalbančiųjų dialektu gali prisitaikyti prie aplinkos. Kai kuriose situacijose jie kalba standartine kalba. Skirtingos socialinės grupės kalba skirtingomis kalbomis. To pavyzdžiai – jaunuolių kalba arba medžiotojų žargonas. Daugelis darbe kalba kitaip nei namie. Taip pat daugelis darbe naudoja profesinį žargoną. Skirtumų pasitaiko ir tarp šnekamosios ir rašytinės kalbos. Šnekamoji kalba paprastai yra daug paprastesnė. Skirtumas tarp jų gali būti gana didelis. Rašytinė kalba nesikeičia ilgą laiką. Kalbėtojai pirmiausia visada turi išmokti rašytinę formą. Moterų ir vyrų kalbos irgi dažnai skiriasi. Vakarų visuomenėje tas skirtumas nėra toks didelis. Tačiau yra šalių, kur moterys kalba visai kitaip nei vyrai. Kai kuriose kultūrose mandagumas turi atskirą lingvistinę formą. Todėl kalbėti tikrai nėra taip lengva! Vienu metu turime galvoti apie daug skirtingų dalykų.