Pasikalbėjimų knygelė

lt Būdvardžiai 2   »   hr Pridjevi 2

79 [septyniasdešimt devyni]

Būdvardžiai 2

Būdvardžiai 2

79 [sedamdeset i devet]

Pridjevi 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kroatų Žaisti Daugiau
(Aš) vilkiu mėlyną suknelę. I-am-----u --lj-nu-na----i. I--- p---- h------ n- s---- I-a- p-a-u h-l-i-u n- s-b-. --------------------------- Imam plavu haljinu na sebi. 0
(Aš) vilkiu raudoną suknelę. I--- c-v-nu --l---- -- -ebi. I--- c----- h------ n- s---- I-a- c-v-n- h-l-i-u n- s-b-. ---------------------------- Imam crvenu haljinu na sebi. 0
(Aš) vilkiu žalią suknelę. I--m-z--e-u ha-j----na-sebi. I--- z----- h------ n- s---- I-a- z-l-n- h-l-i-u n- s-b-. ---------------------------- Imam zelenu haljinu na sebi. 0
(Aš) perku juodą rankinę. K--u-e- ---u --rb-. K------ c--- t----- K-p-j-m c-n- t-r-u- ------------------- Kupujem crnu torbu. 0
(Aš) perku rudą rankinę. K-pu-e- s-eđ- -o-bu. K------ s---- t----- K-p-j-m s-e-u t-r-u- -------------------- Kupujem smeđu torbu. 0
(Aš) perku baltą rankinę. Ku--j-m---j--- to-bu. K------ b----- t----- K-p-j-m b-j-l- t-r-u- --------------------- Kupujem bijelu torbu. 0
Man reikia naujo automobilio. Tr---m--o- ---o. T----- n-- a---- T-e-a- n-v a-t-. ---------------- Trebam nov auto. 0
Man reikia greito automobilio. T-eba- ------t-. T----- b-- a---- T-e-a- b-z a-t-. ---------------- Trebam brz auto. 0
Man reikia patogaus automobilio. Tre--m -----n-a--o. T----- u----- a---- T-e-a- u-o-a- a-t-. ------------------- Trebam udoban auto. 0
Ten viršuje gyvena sena moteris. Ta-o g-r---tanu----e-na--t-r--že-a. T--- g--- s------ j---- s---- ž---- T-m- g-r- s-a-u-e j-d-a s-a-a ž-n-. ----------------------------------- Tamo gore stanuje jedna stara žena. 0
Ten viršuje gyvena stora moteris. T--o -o-- sta--j--jedn- d-bela -ena. T--- g--- s------ j---- d----- ž---- T-m- g-r- s-a-u-e j-d-a d-b-l- ž-n-. ------------------------------------ Tamo gore stanuje jedna debela žena. 0
Ten apačioje gyvena smalsi moteris. Tam- dol-e----n-j- ---n-------željna --na. T--- d---- s------ j---- z---------- ž---- T-m- d-l-e s-a-u-e j-d-a z-a-i-e-j-a ž-n-. ------------------------------------------ Tamo dolje stanuje jedna znatiželjna žena. 0
Mūsų svečiai buvo malonūs žmonės. N--i -os-- -u-b-l---r-g- l--di. N--- g---- s- b--- d---- l----- N-š- g-s-i s- b-l- d-a-i l-u-i- ------------------------------- Naši gosti su bili dragi ljudi. 0
Mūsų svečiai buvo mandagūs žmonės. Na----o----s---ili -risto-n----udi. N--- g---- s- b--- p-------- l----- N-š- g-s-i s- b-l- p-i-t-j-i l-u-i- ----------------------------------- Naši gosti su bili pristojni ljudi. 0
Mūsų svečiai buvo įdomūs žmonės. Naš- --s-i--u --li-zaniml---i --u-i. N--- g---- s- b--- z--------- l----- N-š- g-s-i s- b-l- z-n-m-j-v- l-u-i- ------------------------------------ Naši gosti su bili zanimljivi ljudi. 0
Aš turiu mielus vaikus. I--m drag-------. I--- d---- d----- I-a- d-a-u d-e-u- ----------------- Imam dragu djecu. 0
Bet kaimynai turi įžūlius vaikus. Al--s---e----maj--bez-bra-nu---e-u. A-- s------ i---- b--------- d----- A-i s-s-e-i i-a-u b-z-b-a-n- d-e-u- ----------------------------------- Ali susjedi imaju bezobraznu djecu. 0
Ar jūsų vaikai šaunūs? J----l--Va-- d---a--o-ra? J--- l- V--- d---- d----- J-s- l- V-š- d-e-a d-b-a- ------------------------- Jesu li Vaša djeca dobra? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Viena kalba, daug variantų

Net kalbėdami vos viena kalba, kalbame daugeliu kalbų. Jokia kalba nėra uždara sistema. Ji turi daug sluoksnių. Kalba – tai gyva sistema. Kalbėtojai visada atsižvelgia į savo klausytojus. Todėl kalbėdami jie keičia kalbą. Tie pokyčiai išreiškiami įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, kiekviena kalba turi istoriją. Ji keitėsi ir toliau keisis. Tai pastebima pagal senų ir jaunų žmonių kalbos skirtumą. Daugelyje kalbų taip pat yra įvairių dialektų. Tačiau dauguma kalbančiųjų dialektu gali prisitaikyti prie aplinkos. Kai kuriose situacijose jie kalba standartine kalba. Skirtingos socialinės grupės kalba skirtingomis kalbomis. To pavyzdžiai – jaunuolių kalba arba medžiotojų žargonas. Daugelis darbe kalba kitaip nei namie. Taip pat daugelis darbe naudoja profesinį žargoną. Skirtumų pasitaiko ir tarp šnekamosios ir rašytinės kalbos. Šnekamoji kalba paprastai yra daug paprastesnė. Skirtumas tarp jų gali būti gana didelis. Rašytinė kalba nesikeičia ilgą laiką. Kalbėtojai pirmiausia visada turi išmokti rašytinę formą. Moterų ir vyrų kalbos irgi dažnai skiriasi. Vakarų visuomenėje tas skirtumas nėra toks didelis. Tačiau yra šalių, kur moterys kalba visai kitaip nei vyrai. Kai kuriose kultūrose mandagumas turi atskirą lingvistinę formą. Todėl kalbėti tikrai nėra taip lengva! Vienu metu turime galvoti apie daug skirtingų dalykų.