Pasikalbėjimų knygelė

lt Būdvardžiai 2   »   ca Adjectius 2

79 [septyniasdešimt devyni]

Būdvardžiai 2

Būdvardžiai 2

79 [setanta-nou]

Adjectius 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kataloniečių Žaisti Daugiau
(Aš) vilkiu mėlyną suknelę. Po----u- v-s--- blau. P---- u- v----- b---- P-r-o u- v-s-i- b-a-. --------------------- Porto un vestit blau. 0
(Aš) vilkiu raudoną suknelę. Por----n v-s--t-v---e-l. P---- u- v----- v------- P-r-o u- v-s-i- v-r-e-l- ------------------------ Porto un vestit vermell. 0
(Aš) vilkiu žalią suknelę. Po-to--- v-s----v-r-. P---- u- v----- v---- P-r-o u- v-s-i- v-r-. --------------------- Porto un vestit verd. 0
(Aš) perku juodą rankinę. C--pro --a bos-a-n-gra. C----- u-- b---- n----- C-m-r- u-a b-s-a n-g-a- ----------------------- Compro una bossa negra. 0
(Aš) perku rudą rankinę. C-m-ro -na-bo-sa m-r--. C----- u-- b---- m----- C-m-r- u-a b-s-a m-r-ó- ----------------------- Compro una bossa marró. 0
(Aš) perku baltą rankinę. Compr---n--bos-- --anc-. C----- u-- b---- b------ C-m-r- u-a b-s-a b-a-c-. ------------------------ Compro una bossa blanca. 0
Man reikia naujo automobilio. N--essito--n co-xe-n-u. N-------- u- c---- n--- N-c-s-i-o u- c-t-e n-u- ----------------------- Necessito un cotxe nou. 0
Man reikia greito automobilio. Ne--s--t- un -ot---ràp-d. N-------- u- c---- r----- N-c-s-i-o u- c-t-e r-p-d- ------------------------- Necessito un cotxe ràpid. 0
Man reikia patogaus automobilio. N-ce-s-t--u----tx- ---o-e. N-------- u- c---- c------ N-c-s-i-o u- c-t-e c-m-d-. -------------------------- Necessito un cotxe còmode. 0
Ten viršuje gyvena sena moteris. A -alt--- v-u---a ------r-- - v--la. A d--- h- v-- u-- d--- g--- / v----- A d-l- h- v-u u-a d-n- g-a- / v-l-a- ------------------------------------ A dalt hi viu una dona gran / vella. 0
Ten viršuje gyvena stora moteris. A ---t-hi---u--na --na g----a. A d--- h- v-- u-- d--- g------ A d-l- h- v-u u-a d-n- g-a-s-. ------------------------------ A dalt hi viu una dona grassa. 0
Ten apačioje gyvena smalsi moteris. A-ba-x -i --u un------ --r--sa. A b--- h- v-- u-- d--- c------- A b-i- h- v-u u-a d-n- c-r-o-a- ------------------------------- A baix hi viu una dona curiosa. 0
Mūsų svečiai buvo malonūs žmonės. E-s n-str-s-conv--a----r---gen- -imp--ic-. E-- n------ c-------- e--- g--- s--------- E-s n-s-r-s c-n-i-a-s e-e- g-n- s-m-à-i-a- ------------------------------------------ Els nostres convidats eren gent simpàtica. 0
Mūsų svečiai buvo mandagūs žmonės. E-s -os-----co-vidat- --e- g-n- ---c--a. E-- n------ c-------- e--- g--- e------- E-s n-s-r-s c-n-i-a-s e-e- g-n- e-u-a-a- ---------------------------------------- Els nostres convidats eren gent educada. 0
Mūsų svečiai buvo įdomūs žmonės. E-- ----r-s-c--vi-ats er-- --n----t-r-s--n-. E-- n------ c-------- e--- g--- i----------- E-s n-s-r-s c-n-i-a-s e-e- g-n- i-t-r-s-a-t- -------------------------------------------- Els nostres convidats eren gent interessant. 0
Aš turiu mielus vaikus. Tinc-u-------s--n--nt-----. T--- u-- f---- e----------- T-n- u-s f-l-s e-c-n-a-o-s- --------------------------- Tinc uns fills encantadors. 0
Bet kaimynai turi įžūlius vaikus. Però---s----n--te-e--u-s-ne----a--d---ts. P--- e-- v---- t---- u-- n--- m---------- P-r- e-s v-ï-s t-n-n u-s n-n- m-l-d-c-t-. ----------------------------------------- Però els veïns tenen uns nens maleducats. 0
Ar jūsų vaikai šaunūs? Q-e--s -o-te- ----l-----s---l--? Q-- e- p----- b- e-- s--- f----- Q-e e- p-r-e- b- e-s s-u- f-l-s- -------------------------------- Que es porten bé els seus fills? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Viena kalba, daug variantų

Net kalbėdami vos viena kalba, kalbame daugeliu kalbų. Jokia kalba nėra uždara sistema. Ji turi daug sluoksnių. Kalba – tai gyva sistema. Kalbėtojai visada atsižvelgia į savo klausytojus. Todėl kalbėdami jie keičia kalbą. Tie pokyčiai išreiškiami įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, kiekviena kalba turi istoriją. Ji keitėsi ir toliau keisis. Tai pastebima pagal senų ir jaunų žmonių kalbos skirtumą. Daugelyje kalbų taip pat yra įvairių dialektų. Tačiau dauguma kalbančiųjų dialektu gali prisitaikyti prie aplinkos. Kai kuriose situacijose jie kalba standartine kalba. Skirtingos socialinės grupės kalba skirtingomis kalbomis. To pavyzdžiai – jaunuolių kalba arba medžiotojų žargonas. Daugelis darbe kalba kitaip nei namie. Taip pat daugelis darbe naudoja profesinį žargoną. Skirtumų pasitaiko ir tarp šnekamosios ir rašytinės kalbos. Šnekamoji kalba paprastai yra daug paprastesnė. Skirtumas tarp jų gali būti gana didelis. Rašytinė kalba nesikeičia ilgą laiką. Kalbėtojai pirmiausia visada turi išmokti rašytinę formą. Moterų ir vyrų kalbos irgi dažnai skiriasi. Vakarų visuomenėje tas skirtumas nėra toks didelis. Tačiau yra šalių, kur moterys kalba visai kitaip nei vyrai. Kai kuriose kultūrose mandagumas turi atskirą lingvistinę formą. Todėl kalbėti tikrai nėra taip lengva! Vienu metu turime galvoti apie daug skirtingų dalykų.