Pasikalbėjimų knygelė

lt Viešasis miesto transportas   »   et Ühistransport

36 [trisdešimt šeši]

Viešasis miesto transportas

Viešasis miesto transportas

36 [kolmkümmend kuus]

Ühistransport

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių estų Žaisti Daugiau
Kur yra autobusų stotelė? Ku- a--- -u----ea-u-? K-- a--- b----------- K-s a-u- b-s-i-e-t-s- --------------------- Kus asub bussipeatus? 0
Kuris autobusas važiuoja į (miesto) centrą? Mi-l--e--us- --i--b-k--k-inn-? M------ b--- s----- k--------- M-l-i-e b-s- s-i-a- k-s-l-n-a- ------------------------------ Milline buss sõidab kesklinna? 0
Kuriuo numeriu man važiuoti? M-llise ----iga --aksin -õi-m-? M------ l------ p------ s------ M-l-i-e l-i-i-a p-a-s-n s-i-m-? ------------------------------- Millise liiniga peaksin sõitma? 0
Ar man reikės persėsti? K---ma--ea--ü---r i----a? K-- m- p--- ü---- i------ K-s m- p-a- ü-b-r i-t-m-? ------------------------- Kas ma pean ümber istuma? 0
Kur man reikės persėsti? Ku- -- ü--e--ist-ma-pe--? K-- m- ü---- i----- p---- K-s m- ü-b-r i-t-m- p-a-? ------------------------- Kus ma ümber istuma pean? 0
Kiek kainuoja bilietas? Mi---a-------l-t? M-- m----- p----- M-s m-k-a- p-l-t- ----------------- Mis maksab pilet? 0
Kiek stotelių yra iki centro? Mit- -e-tust -n--e---i-n-ni? M--- p------ o- k----------- M-t- p-a-u-t o- k-s-l-n-a-i- ---------------------------- Mitu peatust on kesklinnani? 0
Jums čia reikia išlipti. T--p--te s-i--------a. T- p---- s--- v------- T- p-a-e s-i- v-l-u-a- ---------------------- Te peate siin väljuma. 0
(Jūs) turite / Jums reikia išlipti pro galines duris. T---eat--t-g-n---älj-m-. T- p---- t----- v------- T- p-a-e t-g-n- v-l-u-a- ------------------------ Te peate tagant väljuma. 0
Kitas metro traukinys atvyks po 5 (penkių) minučių. Järg--ne --t-oo-o-g --le- 5-m-nut- -är--t. J------- m--------- t---- 5 m----- p------ J-r-m-n- m-t-o-r-n- t-l-b 5 m-n-t- p-r-s-. ------------------------------------------ Järgmine metroorong tuleb 5 minuti pärast. 0
Kitas tramvajus atvyks po 10 (dešimties) minučių. Järg-in---ra-m----e- ---m--uti----a--. J------- t---- t---- 1- m----- p------ J-r-m-n- t-a-m t-l-b 1- m-n-t- p-r-s-. -------------------------------------- Järgmine tramm tuleb 10 minuti pärast. 0
Kitas autobusas atvyks po 15 (penkiolikos) minučių. Jär-min----ss-tu-e--15 --n--i-pä----. J------- b--- t---- 1- m----- p------ J-r-m-n- b-s- t-l-b 1- m-n-t- p-r-s-. ------------------------------------- Järgmine buss tuleb 15 minuti pärast. 0
Kada važiuoja paskutinis metro traukinys? Mil--l --h-- vi----e-----oor---? M----- l---- v------ m---------- M-l-a- l-h-b v-i-a-e m-t-o-r-n-? -------------------------------- Millal läheb viimane metroorong? 0
Kada važiuoja paskutinis tramvajus? M---al-l-heb --imane tr-mm? M----- l---- v------ t----- M-l-a- l-h-b v-i-a-e t-a-m- --------------------------- Millal läheb viimane tramm? 0
Kada važiuoja paskutinis autobusas? Mi-l-- l-h-b---iman---u--? M----- l---- v------ b---- M-l-a- l-h-b v-i-a-e b-s-? -------------------------- Millal läheb viimane buss? 0
Ar turite bilietą? Kas --i--on pil--? K-- t--- o- p----- K-s t-i- o- p-l-t- ------------------ Kas teil on pilet? 0
Bilietą? — Ne, neturiu. Pi-e-- - --,---l--- ole. P----- – E-- m-- e- o--- P-l-t- – E-, m-l e- o-e- ------------------------ Pilet? – Ei, mul ei ole. 0
Tai privalote / turite mokėti baudą. Sii- ----e-te-t-ahvi ------. S--- p---- t- t----- m------ S-i- p-a-e t- t-a-v- m-k-m-. ---------------------------- Siis peate te trahvi maksma. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kalbos raida

Mes žinome, kodėl vieni su kitu kalbamės. Norime apsikeisti sumanymais ir suprasti vienas kitą. Tačiau, kaip būtent išsivystė kalba, nėra taip aišku. Egzistuoja kelios teorijos. Savaime aišku tai, kad kalba yra labai senas fenomenas. Norint kalbėti, būtini tam tikri fiziniai bruožai. Jie svarbūs norint suformuoti garsus. Net neandartaliečiai turėjo sugebėjimų pritaikyti savo balsus. Taip jie išsiskyrė iš gyvūnų. Be to, garsus ir tvirtas balsas buvo svarbus gynybai. Žmogus galėjo juo grąsinti arba išgąsdinti priešus. Tuo metu įrankiai jau buvo sukurti, o ugnis atrasta. Tos žinios turėjo būti kaip nors perduodamos. Kalba taip pat buvo svarbi medžiojant grupėse. Jau prieš 2 milijonų metų žmonės bendravo labai paprastai. Pirmieji lingvistiniai elementai buvo ženklai ir gestai. Tačiau žmonės norėjo bendrauti ir tamsoje. Dar svarbesnis buvo poreikis kalbėtis nežiūrint vienas į kitą. Todėl gestus pakeitė išsivystęs balsas. Kalba, tokia, kokią ją suprantame šiandien, gyvuoja bent 50 000 metų. Kai Homo sapiens paliko Afriką, jie paskleidė kalbą po visą pasaulį. Kalba, pasklidusi po skirtingus regionus, išsiskyrė į dalis. Taip atsirado įvairios kalbų šeimos. Tačiau jas tuo metu sudarė tik kalbų sistemos pagrindai. Pirmosios kalbos buvo daug paprastesnės nei šiandieninės. Toliau vystėsi jų gramatika, fonologija ir semantika. Galima sakyti, kad skirtingos kalbos turi skirtingus atsakymus. Tačiau klausimas visada buvo tas pats: kaip parodyti, ką galvoju?