Pasikalbėjimų knygelė

lt Prieveiksmiai   »   et Määrsõnad

100 [šimtas]

Prieveiksmiai

Prieveiksmiai

100 [sada]

Määrsõnad

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių estų Žaisti Daugiau
jau (kartą) — dar niekada ju---ku---- – ----- k----i j--- k----- – m---- k----- j-b- k-n-g- – m-t-e k-n-g- -------------------------- juba kunagi – mitte kunagi 0
Ar jau esate (kartą) buvęs Berlyne? Ol--- t--j--- --na----e--i---s olnu-? O---- t- j--- k----- B-------- o----- O-e-e t- j-b- k-n-g- B-r-i-n-s o-n-d- ------------------------------------- Olete te juba kunagi Berliinis olnud? 0
Ne, dar niekada. E---mitt----n-gi. E-- m---- k------ E-, m-t-e k-n-g-. ----------------- Ei, mitte kunagi. 0
kas nors — niekas kee---– --t-----egi k---- – m---- k---- k-e-i – m-t-e k-e-i ------------------- keegi – mitte keegi 0
Ar čia ką nors pažįstate? Tunn-t- -- s--- ke-agi? T------ t- s--- k------ T-n-e-e t- s-i- k-d-g-? ----------------------- Tunnete te siin kedagi? 0
Ne, (aš) čia nieko nepažįstu. Ei,-m- -i tu--e s----m-t-----da-i. E-- m- e- t---- s--- m---- k------ E-, m- e- t-n-e s-i- m-t-e k-d-g-. ---------------------------------- Ei, ma ei tunne siin mitte kedagi. 0
dar — jau ne / nebe / nedaugiau / neilgiau v-el ---itte ---m v--- – m---- e--- v-e- – m-t-e e-a- ----------------- veel – mitte enam 0
Ar dar ilgai būsite čia? J-ät-----vee--k---ks-si--? J---- t- v--- k----- s---- J-ä-e t- v-e- k-u-k- s-i-? -------------------------- Jääte te veel kauaks siia? 0
Ne, (aš) čia jau ilgai nebūsiu / būsiu čia nebeilgai. E-, -- e----ä----m-ka-ak--s-i-. E-- m- e- j-- e--- k----- s---- E-, m- e- j-ä e-a- k-u-k- s-i-. ------------------------------- Ei, ma ei jää enam kauaks siia. 0
dar šiek tiek — nieko daugiau ve-l m-dagi - e- -----i v--- m----- – e- m----- v-e- m-d-g- – e- m-d-g- ----------------------- veel midagi – ei midagi 0
Ar norėtumėte dar ko nors išgerti? S-o-it--te ---l--i-agi -uu-? S------ t- v--- m----- j---- S-o-i-e t- v-e- m-d-g- j-u-? ---------------------------- Soovite te veel midagi juua? 0
Ne, (aš) daugiau nieko nenoriu / nieko nebenoriu. Ei--ma ei-s---i -n-m -i-agi. E-- m- e- s---- e--- m------ E-, m- e- s-o-i e-a- m-d-g-. ---------------------------- Ei, ma ei soovi enam midagi. 0
jau ką / ko nors — dar nieko j-b--m-d-g--–--i-te----l j--- m----- – m---- v--- j-b- m-d-g- – m-t-e v-e- ------------------------ juba midagi – mitte veel 0
Ar (jūs) jau ko nors valgėte? Olete-t--j--a--id-----ö-nud? O---- t- j--- m----- s------ O-e-e t- j-b- m-d-g- s-ö-u-? ---------------------------- Olete te juba midagi söönud? 0
Ne, (aš) dar nieko nevalgiau. E-- m-------e vee---idagi -ö-nu-. E-- m- e- o-- v--- m----- s------ E-, m- e- o-e v-e- m-d-g- s-ö-u-. --------------------------------- Ei, ma ei ole veel midagi söönud. 0
dar kas (nors) — daugiau niekas v--- -e-gi-– -i-t- k-egi v--- k---- – m---- k---- v-e- k-e-i – m-t-e k-e-i ------------------------ veel keegi – mitte keegi 0
Ar dar kas nori kavos? Soov-- keeg---------h--? S----- k---- v--- k----- S-o-i- k-e-i v-e- k-h-i- ------------------------ Soovib keegi veel kohvi? 0
Ne, daugiau niekas. Ei, ---te-ke-gi. E-- m---- k----- E-, m-t-e k-e-i- ---------------- Ei, mitte keegi. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Arabų kalba

Arabų kalba yra viena svarbiausių pasaulyje. Ja kalba daugiau nei 300 milijonų žmonių. Visi jie gyvena daugiau nei 20 šalių. Arabų kalba priklauso afroazinėms kalboms. Arabų kalba atsirado prieš tūkstančius metų. Ja pirmiausia kalbėta Arabijos pusiasalyje. Vėliau ji pasklido toliau. Šnekamoji arabų kalba labai skiriasi nuo standartinės. Taip pat egzistuoja daug skirtingų arabų kalbos dialektų. Galima sakyti, kad kiekviename regione arabų kalba kalbama skirtingai. Skirtingų dialektų atstovai dažnai vienas kito visiškai nesupranta. Todėl arabų filmai neretai būna dubliuojami. Tik taip jie gali būti suprasi visuose arabiškai kalbančiuose regionuose. Klasikinė standartinė arabų kalba šiandien retai benaudojama kalbant. Ji aptinkama tik rašytinėse formose. Knygose ir laikraščiuose rašoma klasikine standartine arabų kalba. Šiandien nėra vienos arabų techninės kalbos. Todėl techniniai terminai dažniausiai atkeliauja iš kitų kalbų. Anglų ir prancūzų kalbos šioje teritorijoje dominuoja labiau nei kitos. Pastaraisiais metais susidomėjimas arabų kalba žymiai išaugo. Vis daugiau atsiranda norinčiųjų išmokti arabų kalbą. Kiekviename universitete ir daugumoje mokyklų yra siūlomi kursai. Daugelį ypač žavi arabų raštas. Ši kalba rašoma iš dešinės į kairę. Arabų kalbos tarimas ir gramatika ne tokie paprasti. Šioje kalboje daug garsų ir taisyklių, nebūdingų kitoms kalboms. Mokantis reikia sekti tam tikra seka. Pirmiausia – tarimas, tada – gramatika, o galiausiai rašyba...