Pasikalbėjimų knygelė

lt Kūno dalys   »   et Kehaosad

58 [penkiasdešimt aštuoni]

Kūno dalys

Kūno dalys

58 [viiskümmend kaheksa]

Kehaosad

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių estų Žaisti Daugiau
(Aš) piešiu vyrą. M- -o---stan me-s-. M- j-------- m----- M- j-o-i-t-n m-e-t- ------------------- Ma joonistan meest. 0
Pirmiausia galvą. E--te-- ---. E------ p--- E-i-e-s p-a- ------------ Esiteks pea. 0
Vyras nešioja skrybėlę. M----ka-nab m----. M--- k----- m----- M-e- k-n-a- m-t-i- ------------------ Mees kannab mütsi. 0
Plaukų nematyti. Ju---ei- e---le--äha. J------- e- o-- n---- J-u-s-i- e- o-e n-h-. --------------------- Juukseid ei ole näha. 0
Ausų taip pat nematyti. Kõ-v-------e-sa--t- ---a. K---- e- o-- s----- n---- K-r-u e- o-e s-m-t- n-h-. ------------------------- Kõrvu ei ole samuti näha. 0
Nugaros taip pat nematyti. Se--- -i ol---- ----. S---- e- o-- k- n---- S-l-a e- o-e k- n-h-. --------------------- Selga ei ole ka näha. 0
(Aš) piešiu akis ir burną. M-----nistan-s--ma- -- suu. M- j-------- s----- j- s--- M- j-o-i-t-n s-l-a- j- s-u- --------------------------- Ma joonistan silmad ja suu. 0
Vyras šoka ir juokiasi. M--- --ntsi--ja--a-rab. M--- t------ j- n------ M-e- t-n-s-b j- n-e-a-. ----------------------- Mees tantsib ja naerab. 0
Vyras turi ilgą nosį. M--e- on-p-k---i-a. M---- o- p--- n---- M-h-l o- p-k- n-n-. ------------------- Mehel on pikk nina. 0
Rankose jis laiko lazdą. Ta --n-ab---------e-. T- k----- k---- k---- T- k-n-a- k-p-i k-e-. --------------------- Ta kannab keppi käes. 0
Ant kaklo jis užsirišęs šaliką. T- ---na- ka -a-li ---e----e-a. T- k----- k- s---- ü---- k----- T- k-n-a- k- s-l-i ü-b-r k-e-a- ------------------------------- Ta kannab ka salli ümber kaela. 0
Dabar žiema ir šalta. O- t--v-ja kül-. O- t--- j- k---- O- t-l- j- k-l-. ---------------- On talv ja külm. 0
Rankos stiprios. Kä-- o- --gev--. K--- o- t------- K-e- o- t-g-v-d- ---------------- Käed on tugevad. 0
Kojos taip pat stiprios. Jal---o- --mut- --gevad. J---- o- s----- t------- J-l-d o- s-m-t- t-g-v-d- ------------------------ Jalad on samuti tugevad. 0
Vyras yra iš sniego. S----e-s-o--lume--. S-- m--- o- l------ S-e m-e- o- l-m-s-. ------------------- See mees on lumest. 0
Jis nenešioja kelnių ir palto. T---i k--na -ü-s--eg- ---t-it. T- e- k---- p---- e-- m------- T- e- k-n-a p-k-e e-a m-n-l-t- ------------------------------ Ta ei kanna pükse ega mantlit. 0
Bet vyrui nešalta. K-i- s-- ---s -- -ü-meta. K--- s-- m--- e- k------- K-i- s-e m-e- e- k-l-e-a- ------------------------- Kuid see mees ei külmeta. 0
Jis yra senis besmegenis. T- -n l-m-mees. T- o- l-------- T- o- l-m-m-e-. --------------- Ta on lumemees. 0

Mūsų protėvių kalba

Šiuolaikinės kalbos gali būti išanalizuotos lingvistų. Tam pasitelkiami įvairūs metodai. Tačiau, kaip žmonės kalbėjo prieš tūkstančius metų? Į šį klausimą atsakyti daug sunkiau. Nepaisant to, mokslininkai jau daug metų tai tyrinėja. Jie norėtų išsiaiškinti, kaip žmonės kalbėjo anksčiau. Todėl jie stengiasi rekonstruoti senovines kalbos formas. Amerikiečių mokslininkai dabar padarė įspūdingą atradimą. Jie išanalizavo daugiau nei 2000 kalbų. O konkrečiai jie analizavo tų kalbų sakinių struktūras. Jų tyrimų rezultatai buvo labai įdomūs. Maždaug pusė kalbų turi V-P-T sakinio struktūrą. Tai reiškia, kad sakiniai sudaromi šia seka: veiksnys, papildinys ir tarinys. Daugiau nei 700 kalbų turi tokią struktūrą. Apie 160 kalbų laikosi V-T-P struktūros. Ir tik apie 40 kalbų naudoja T-P-V struktūrą. 120 kalbų naudoja hibridines struktūras. Vis dėlto P-T-V ir P-V-T yra tikrai daug retesnės struktūros. Dauguma analizuotų kalbų naudoja V-P-T principą. Persų, japonų ir turkų kalbos yra vieni pavyzdžių. Daugiausia gyvų kalbų seka V-T-P struktūra. Šiandien ši struktūra dominuoja indoeuropiečių kalbų šeimoje. Tyrėjai mano, kad V-P-T modelis buvo naudojamas senovėje. Visos kalbos yra paremtos šia sistema. Tačiau kalbos išsiskirstė. Mes kol kas nežinome, kaip tai nutiko. Tačiau tam turėjo būti priežastis. Juk evoliucija pasirūpina, kad išliktų tik tai, kas naudinga…