Pasikalbėjimų knygelė

lt Viešasis miesto transportas   »   sl Javni primestni (lokalni) promet

36 [trisdešimt šeši]

Viešasis miesto transportas

Viešasis miesto transportas

36 [šestintrideset]

Javni primestni (lokalni) promet

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių slovėnų Žaisti Daugiau
Kur yra autobusų stotelė? Kje-je-avt-bu-na--o-taja? K-- j- a-------- p------- K-e j- a-t-b-s-a p-s-a-a- ------------------------- Kje je avtobusna postaja? 0
Kuris autobusas važiuoja į (miesto) centrą? K--eri avt---s p-l-- ---en--r? K----- a------ p---- v c------ K-t-r- a-t-b-s p-l-e v c-n-e-? ------------------------------ Kateri avtobus pelje v center? 0
Kuriuo numeriu man važiuoti? S----e-i--avtob------e ---a- --ljat-? S k------ a-------- s- m---- p------- S k-t-r-m a-t-b-s-m s- m-r-m p-l-a-i- ------------------------------------- S katerim avtobusom se moram peljati? 0
Ar man reikės persėsti? Ali-m-r-- ----t-pit-? A-- m---- p---------- A-i m-r-m p-e-t-p-t-? --------------------- Ali moram prestopiti? 0
Kur man reikės persėsti? K-- m--a--pr--topi--? K-- m---- p---------- K-e m-r-m p-e-t-p-t-? --------------------- Kje moram prestopiti? 0
Kiek kainuoja bilietas? K--i-o ---n---ozo--ic-? K----- s---- v--------- K-l-k- s-a-e v-z-v-i-a- ----------------------- Koliko stane vozovnica? 0
Kiek stotelių yra iki centro? K-liko-p----- -e-od-o- -- centr-? K----- p----- j- o---- d- c------ K-l-k- p-s-a- j- o-t-d d- c-n-r-? --------------------------------- Koliko postaj je odtod do centra? 0
Jums čia reikia išlipti. Tu--j-mor-te i--t--i--. T---- m----- i--------- T-k-j m-r-t- i-s-o-i-i- ----------------------- Tukaj morate izstopiti. 0
(Jūs) turite / Jums reikia išlipti pro galines duris. Izstopi-- -ahk- ---o-z----. I-------- l---- s--- z----- I-s-o-i-e l-h-o s-m- z-d-j- --------------------------- Izstopite lahko samo zadaj. 0
Kitas metro traukinys atvyks po 5 (penkių) minučių. N--lednji--l---(po-z-msk- ž--e----e) -ris---č-z --m--u-. N-------- v--- (--------- ž--------- p----- č-- 5 m----- N-s-e-n-i v-a- (-o-z-m-k- ž-l-z-i-e- p-i-p- č-z 5 m-n-t- -------------------------------------------------------- Naslednji vlak (podzemske železnice) prispe čez 5 minut. 0
Kitas tramvajus atvyks po 10 (dešimties) minučių. N----d-j- tr-mv----r--p---e---0 min-t. N-------- t------ p----- č-- 1- m----- N-s-e-n-i t-a-v-j p-i-p- č-z 1- m-n-t- -------------------------------------- Naslednji tramvaj prispe čez 10 minut. 0
Kitas autobusas atvyks po 15 (penkiolikos) minučių. Nasle---- av-ob-s--r-------z------n--. N-------- a------ p----- č-- 1- m----- N-s-e-n-i a-t-b-s p-i-p- č-z 1- m-n-t- -------------------------------------- Naslednji avtobus prispe čez 15 minut. 0
Kada važiuoja paskutinis metro traukinys? K-a- -e-----a--j- ---k -pod--m-ke -e-e-nice-? K--- p---- z----- v--- (--------- ž---------- K-a- p-l-e z-d-j- v-a- (-o-z-m-k- ž-l-z-i-e-? --------------------------------------------- Kdaj pelje zadnji vlak (podzemske železnice)? 0
Kada važiuoja paskutinis tramvajus? Kda- pe-j------j- tra-v--? K--- p---- z----- t------- K-a- p-l-e z-d-j- t-a-v-j- -------------------------- Kdaj pelje zadnji tramvaj? 0
Kada važiuoja paskutinis autobusas? K-aj---lj- -adnji--v-obu-? K--- p---- z----- a------- K-a- p-l-e z-d-j- a-t-b-s- -------------------------- Kdaj pelje zadnji avtobus? 0
Ar turite bilietą? Imat- -ozovni-o? I---- v--------- I-a-e v-z-v-i-o- ---------------- Imate vozovnico? 0
Bilietą? — Ne, neturiu. V-----i----- N-, nim-m--e. V--------- – N-- n---- j-- V-z-v-i-o- – N-, n-m-m j-. -------------------------- Vozovnico? – Ne, nimam je. 0
Tai privalote / turite mokėti baudą. V-t---pri-----mora-e p-----i -az-n. V t-- p------ m----- p------ k----- V t-m p-i-e-u m-r-t- p-a-a-i k-z-n- ----------------------------------- V tem primeru morate plačati kazen. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kalbos raida

Mes žinome, kodėl vieni su kitu kalbamės. Norime apsikeisti sumanymais ir suprasti vienas kitą. Tačiau, kaip būtent išsivystė kalba, nėra taip aišku. Egzistuoja kelios teorijos. Savaime aišku tai, kad kalba yra labai senas fenomenas. Norint kalbėti, būtini tam tikri fiziniai bruožai. Jie svarbūs norint suformuoti garsus. Net neandartaliečiai turėjo sugebėjimų pritaikyti savo balsus. Taip jie išsiskyrė iš gyvūnų. Be to, garsus ir tvirtas balsas buvo svarbus gynybai. Žmogus galėjo juo grąsinti arba išgąsdinti priešus. Tuo metu įrankiai jau buvo sukurti, o ugnis atrasta. Tos žinios turėjo būti kaip nors perduodamos. Kalba taip pat buvo svarbi medžiojant grupėse. Jau prieš 2 milijonų metų žmonės bendravo labai paprastai. Pirmieji lingvistiniai elementai buvo ženklai ir gestai. Tačiau žmonės norėjo bendrauti ir tamsoje. Dar svarbesnis buvo poreikis kalbėtis nežiūrint vienas į kitą. Todėl gestus pakeitė išsivystęs balsas. Kalba, tokia, kokią ją suprantame šiandien, gyvuoja bent 50 000 metų. Kai Homo sapiens paliko Afriką, jie paskleidė kalbą po visą pasaulį. Kalba, pasklidusi po skirtingus regionus, išsiskyrė į dalis. Taip atsirado įvairios kalbų šeimos. Tačiau jas tuo metu sudarė tik kalbų sistemos pagrindai. Pirmosios kalbos buvo daug paprastesnės nei šiandieninės. Toliau vystėsi jų gramatika, fonologija ir semantika. Galima sakyti, kad skirtingos kalbos turi skirtingus atsakymus. Tačiau klausimas visada buvo tas pats: kaip parodyti, ką galvoju?