Pasikalbėjimų knygelė

lt Viešasis miesto transportas   »   hr Javni lokalni promet

36 [trisdešimt šeši]

Viešasis miesto transportas

Viešasis miesto transportas

36 [trideset i šest]

Javni lokalni promet

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kroatų Žaisti Daugiau
Kur yra autobusų stotelė? Gd----e ----b--n---olodvor? G--- j- a-------- k-------- G-j- j- a-t-b-s-i k-l-d-o-? --------------------------- Gdje je autobusni kolodvor? 0
Kuris autobusas važiuoja į (miesto) centrą? K-j- ---o--s-vozi-u cent-r? K--- a------ v--- u c------ K-j- a-t-b-s v-z- u c-n-a-? --------------------------- Koji autobus vozi u centar? 0
Kuriuo numeriu man važiuoti? K--- -i-ij--mo----u----? K--- l----- m---- u----- K-j- l-n-j- m-r-m u-e-i- ------------------------ Koju liniju moram uzeti? 0
Ar man reikės persėsti? Mo-a--l- p-es--d--i? M---- l- p---------- M-r-m l- p-e-j-d-t-? -------------------- Moram li presjedati? 0
Kur man reikės persėsti? G-j- mor-m----sj--t-? G--- m---- p--------- G-j- m-r-m p-e-j-s-i- --------------------- Gdje moram presjesti? 0
Kiek kainuoja bilietas? Kol--- ko--- -ar--? K----- k---- k----- K-l-k- k-š-a k-r-a- ------------------- Koliko košta karta? 0
Kiek stotelių yra iki centro? Koli-- s-----a i-a--o--en---? K----- s------ i-- d- c------ K-l-k- s-a-i-a i-a d- c-n-r-? ----------------------------- Koliko stanica ima do centra? 0
Jums čia reikia išlipti. Morat- ov-je-iz---. M----- o---- i----- M-r-t- o-d-e i-a-i- ------------------- Morate ovdje izaći. 0
(Jūs) turite / Jums reikia išlipti pro galines duris. M-r--- iz-ć- o-----. M----- i---- o------ M-r-t- i-a-i o-r-g-. -------------------- Morate izaći otraga. 0
Kitas metro traukinys atvyks po 5 (penkių) minučių. Slje--ći-m---o -o-azi--- - m--u-a. S------- m---- d----- z- 5 m------ S-j-d-ć- m-t-o d-l-z- z- 5 m-n-t-. ---------------------------------- Sljedeći metro dolazi za 5 minuta. 0
Kitas tramvajus atvyks po 10 (dešimties) minučių. S-----ći t--m--j----azi--- 10-----ta. S------- t------ d----- z- 1- m------ S-j-d-ć- t-a-v-j d-l-z- z- 1- m-n-t-. ------------------------------------- Sljedeći tramvaj dolazi za 10 minuta. 0
Kitas autobusas atvyks po 15 (penkiolikos) minučių. S-j-d--i -----u--dol-z---- -- ----t-. S------- a------ d----- z- 1- m------ S-j-d-ć- a-t-b-s d-l-z- z- 1- m-n-t-. ------------------------------------- Sljedeći autobus dolazi za 15 minuta. 0
Kada važiuoja paskutinis metro traukinys? Ka---v-zi-z-------e-ro? K--- v--- z----- m----- K-d- v-z- z-d-j- m-t-o- ----------------------- Kada vozi zadnji metro? 0
Kada važiuoja paskutinis tramvajus? K-da--oz- --d-ji----mvaj? K--- v--- z----- t------- K-d- v-z- z-d-j- t-a-v-j- ------------------------- Kada vozi zadnji tramvaj? 0
Kada važiuoja paskutinis autobusas? K--a-vozi -a-n-i au--bus? K--- v--- z----- a------- K-d- v-z- z-d-j- a-t-b-s- ------------------------- Kada vozi zadnji autobus? 0
Ar turite bilietą? I-----li p-----kar--? I---- l- p---- k----- I-a-e l- p-t-u k-r-u- --------------------- Imate li putnu kartu? 0
Bilietą? — Ne, neturiu. P-t-- kar-u? - -e- ---a-. P---- k----- – N-- n----- P-t-u k-r-u- – N-, n-m-m- ------------------------- Putnu kartu? – Ne, nemam. 0
Tai privalote / turite mokėti baudą. O-d- --r-t- -----t- kaz-u. O--- m----- p------ k----- O-d- m-r-t- p-a-i-i k-z-u- -------------------------- Onda morate platiti kaznu. 0

Kalbos raida

Mes žinome, kodėl vieni su kitu kalbamės. Norime apsikeisti sumanymais ir suprasti vienas kitą. Tačiau, kaip būtent išsivystė kalba, nėra taip aišku. Egzistuoja kelios teorijos. Savaime aišku tai, kad kalba yra labai senas fenomenas. Norint kalbėti, būtini tam tikri fiziniai bruožai. Jie svarbūs norint suformuoti garsus. Net neandartaliečiai turėjo sugebėjimų pritaikyti savo balsus. Taip jie išsiskyrė iš gyvūnų. Be to, garsus ir tvirtas balsas buvo svarbus gynybai. Žmogus galėjo juo grąsinti arba išgąsdinti priešus. Tuo metu įrankiai jau buvo sukurti, o ugnis atrasta. Tos žinios turėjo būti kaip nors perduodamos. Kalba taip pat buvo svarbi medžiojant grupėse. Jau prieš 2 milijonų metų žmonės bendravo labai paprastai. Pirmieji lingvistiniai elementai buvo ženklai ir gestai. Tačiau žmonės norėjo bendrauti ir tamsoje. Dar svarbesnis buvo poreikis kalbėtis nežiūrint vienas į kitą. Todėl gestus pakeitė išsivystęs balsas. Kalba, tokia, kokią ją suprantame šiandien, gyvuoja bent 50 000 metų. Kai Homo sapiens paliko Afriką, jie paskleidė kalbą po visą pasaulį. Kalba, pasklidusi po skirtingus regionus, išsiskyrė į dalis. Taip atsirado įvairios kalbų šeimos. Tačiau jas tuo metu sudarė tik kalbų sistemos pagrindai. Pirmosios kalbos buvo daug paprastesnės nei šiandieninės. Toliau vystėsi jų gramatika, fonologija ir semantika. Galima sakyti, kad skirtingos kalbos turi skirtingus atsakymus. Tačiau klausimas visada buvo tas pats: kaip parodyti, ką galvoju?