Pasikalbėjimų knygelė

lt Viešbutyje — atvykimas   »   et Hotellis – saabumine

27 [dvidešimt septyni]

Viešbutyje — atvykimas

Viešbutyje — atvykimas

27 [kakskümmend seitse]

Hotellis – saabumine

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių estų Žaisti Daugiau
Ar turite laisvą kambarį? Ka- teil on-ü-t- va---t---? K-- t--- o- ü--- v--- t---- K-s t-i- o- ü-t- v-b- t-b-? --------------------------- Kas teil on ühte vaba tuba? 0
(Aš) užsisakiau kambarį. Ma-res--v----s-n toa. M- r------------ t--- M- r-s-r-e-r-s-n t-a- --------------------- Ma reserveerisin toa. 0
Mano pavardė — Miuler (is). Mu -im-----M--ler. M- n--- o- M------ M- n-m- o- M-l-e-. ------------------ Mu nimi on Müller. 0
Man reikia vienviečio kambario. M-l on-vaja--he-----ba. M-- o- v--- ü---- t---- M-l o- v-j- ü-e-t t-b-. ----------------------- Mul on vaja ühest tuba. 0
Man reikia dviviečio kambario. Mu--on v----k-he-t tu--. M-- o- v--- k----- t---- M-l o- v-j- k-h-s- t-b-. ------------------------ Mul on vaja kahest tuba. 0
Kiek kainuoja kambarys už naktį? K-----l-- ---s-b --ba ö- --hta? K-- p---- m----- t--- ö- k----- K-i p-l-u m-k-a- t-b- ö- k-h-a- ------------------------------- Kui palju maksab tuba öö kohta? 0
(Aš) norėčiau kambario su vonia. Ma s--vik--- -a--i-a t--a. M- s-------- v------ t---- M- s-o-i-s-n v-n-i-a t-b-. -------------------------- Ma sooviksin vanniga tuba. 0
(Aš) norėčiau kambario su dušu. Ma s--v-ksi---uši-- -ub-. M- s-------- d----- t---- M- s-o-i-s-n d-š-g- t-b-. ------------------------- Ma sooviksin dušiga tuba. 0
Ar galiu pamatyti kambarį? K-s--a-sa--s-- --b--n--a? K-- m- s------ t--- n---- K-s m- s-a-s-n t-b- n-h-? ------------------------- Kas ma saaksin tuba näha? 0
Ar čia yra garažas? Kas -ii---n ----až? K-- s--- o- g------ K-s s-i- o- g-r-a-? ------------------- Kas siin on garaaž? 0
Ar čia yra seifas? Ka--si---o------? K-- s--- o- s---- K-s s-i- o- s-i-? ----------------- Kas siin on seif? 0
Ar čia yra faksas? K-s si-n o- f-k-? K-- s--- o- f---- K-s s-i- o- f-k-? ----------------- Kas siin on faks? 0
Gerai, aš imu kambarį. H-s-i,-m- -õtan s---- ---. H----- m- v---- s---- t--- H-s-i- m- v-t-n s-l-e t-a- -------------------------- Hästi, ma võtan selle toa. 0
Čia raktai. Si-- -- --t-e-. S--- o- v------ S-i- o- v-t-e-. --------------- Siin on võtmed. 0
Čia mano bagažas. Si---on m-------. S--- o- m- p----- S-i- o- m- p-g-s- ----------------- Siin on mu pagas. 0
Kelintą valandą pusryčiai? M-s--el------ h----ku----------? M-- k--- s--- h----------- s---- M-s k-l- s-a- h-m-i-u-ö-k- s-ü-? -------------------------------- Mis kell saab hommikusööki süüa? 0
Kelintą valandą pietūs? Mi----l- s-ab ---na- -ü--? M-- k--- s--- l----- s---- M-s k-l- s-a- l-u-a- s-ü-? -------------------------- Mis kell saab lõunat süüa? 0
Kelintą valandą vakarienė? M-- ke-l----b --tust s-ü-? M-- k--- s--- õ----- s---- M-s k-l- s-a- õ-t-s- s-ü-? -------------------------- Mis kell saab õhtust süüa? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Norint sėkmingai išmokti, svarbu pailsėti

Norintieji sėkmingai ko nors išmokti, turėtų dažnai ilsėtis! Tokių išvadų buvo prieita po naujausių mokslinių tyrimų. Tyrinėtojai išstudijavo mokymosi fazes. Tyrimų metu buvo imituojamos įvairios mokymosi situacijos. Geriausiai informaciją įsisavinima mažomis dalimis. Vadinasi, neturėtume mokytis visko ir iš karto. Visada derėtų daryti pertraukas. Mokymosi sėkmė taip pat priklauso nuo biocheminių procesų. Tie procesai vyksta smegenyse. Nuo smegenų priklauso mums optimaliausias mokymosi ritmas. Kai išmokstame ką nors naujo, mūsų smegenys išskiria tam tikras medžiagas. Tos medžiagos daro įtaką mūsų smegenų ląstelėms. Šiame procese svarbų vaidmenį atlieka du specifiniai enzimai. Jie išskiriami kaskart, kai išmokstama nauja medžiaga. Tačiau jie nėra išskiriami vienu metu. Jų poveikis pasireiškia šiek tiek pavėluotai. Tačiau geriausiai išmokstame, kai procese dalyvauja iškart abu enzimai. Mūsų šansai išmokti žymiai padidėja, jei dažnai darome pertraukas. Tad prasminga būtų keisti individualių mokymosi fazių trukmę. Taip pat varijuoti turėtų ir pertraukų trukmė. Idealiausia būtų iš pradžių padaryti dvi dešimties minučių pertraukas. Vėliau padaryti vieną penkių minučių petrauką. O paskutinę pertrauką vertėtų pailginti iki 30 minučių. Pertraukų metu mūsų smegenys geriau įsimena naują medžiagą. Taip pat per pertraukas derėtų palikti savo darbo vietą. Patartina būtų šiek tiek pajudėti. Tad mokydamiesi darykite pertraukas pasivaikščiojimams! Ir nejauskite dėl to kaltės, nes mokotės net ilsėdamiesi!