Pasikalbėjimų knygelė

lt Viešasis miesto transportas   »   ko 대중 교통

36 [trisdešimt šeši]

Viešasis miesto transportas

Viešasis miesto transportas

36 [서른여섯]

36 [seoleun-yeoseos]

대중 교통

[daejung gyotong]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių korėjiečių Žaisti Daugiau
Kur yra autobusų stotelė? 버스-정--이--디예-? 버- 정--- 어---- 버- 정-장- 어-예-? ------------- 버스 정류장이 어디예요? 0
b-o-e- jeo--l-u-a-g-- ----ye--? b----- j------------- e-------- b-o-e- j-o-g-y-j-n--- e-d-y-y-? ------------------------------- beoseu jeonglyujang-i eodiyeyo?
Kuris autobusas važiuoja į (miesto) centrą? 어---스- -내로---? 어- 버-- 시-- 가-- 어- 버-가 시-로 가-? -------------- 어떤 버스가 시내로 가요? 0
e-t-e-n -e--e-ga-s-n-e-------? e------ b------- s------ g---- e-t-e-n b-o-e-g- s-n-e-o g-y-? ------------------------------ eotteon beoseuga sinaelo gayo?
Kuriuo numeriu man važiuoti? 어--버스를--- 해-? 어- 버-- 타- 해-- 어- 버-를 타- 해-? ------------- 어떤 버스를 타야 해요? 0
eot-e-n----s--le---taya -ae-o? e------ b--------- t--- h----- e-t-e-n b-o-e-l-u- t-y- h-e-o- ------------------------------ eotteon beoseuleul taya haeyo?
Ar man reikės persėsti? 갈아타- 해요? 갈--- 해-- 갈-타- 해-? -------- 갈아타야 해요? 0
g-l--tay- --ey-? g-------- h----- g-l-a-a-a h-e-o- ---------------- gal-ataya haeyo?
Kur man reikės persėsti? 어-서 ---야---? 어-- 갈--- 해-- 어-서 갈-타- 해-? ------------ 어디서 갈아타야 해요? 0
e-d-s-- g-----a----a-y-? e------ g-------- h----- e-d-s-o g-l-a-a-a h-e-o- ------------------------ eodiseo gal-ataya haeyo?
Kiek kainuoja bilietas? 표 한-이 -마-요? 표 한-- 얼---- 표 한-이 얼-예-? ----------- 표 한장이 얼마예요? 0
p---ha---ng-i---l---ey-? p-- h-------- e--------- p-o h-n-a-g-i e-l-a-e-o- ------------------------ pyo hanjang-i eolmayeyo?
Kiek stotelių yra iki centro? 시내까지-몇--거장--요? 시--- 몇 정------ 시-까- 몇 정-장-에-? -------------- 시내까지 몇 정거장이에요? 0
si-ae---j----e-ch-j-ong---o-ang--eyo? s--------- m----- j------------------ s-n-e-k-j- m-e-c- j-o-g-g-o-a-g-i-y-? ------------------------------------- sinaekkaji myeoch jeong-geojang-ieyo?
Jums čia reikia išlipti. 여기- 내-셔----. 여-- 내--- 해-- 여-서 내-셔- 해-. ------------ 여기서 내리셔야 해요. 0
y---iseo--ael-sy-o-a-ha-y-. y------- n---------- h----- y-o-i-e- n-e-i-y-o-a h-e-o- --------------------------- yeogiseo naelisyeoya haeyo.
(Jūs) turite / Jums reikia išlipti pro galines duris. 뒤--내-셔---요. 뒤- 내--- 해-- 뒤- 내-셔- 해-. ----------- 뒤로 내리셔야 해요. 0
dwil---aelis---y- ---yo. d---- n---------- h----- d-i-o n-e-i-y-o-a h-e-o- ------------------------ dwilo naelisyeoya haeyo.
Kitas metro traukinys atvyks po 5 (penkių) minučių. 다- ------- 후- -요. 다- 기-- 오 분 후- 와-- 다- 기-는 오 분 후- 와-. ----------------- 다음 기차는 오 분 후에 와요. 0
d--e-- -i-han-un - bun --- --y-. d----- g-------- o b-- h-- w---- d---u- g-c-a-e-n o b-n h-e w-y-. -------------------------------- da-eum gichaneun o bun hue wayo.
Kitas tramvajus atvyks po 10 (dešimties) minučių. 다음 전철은 - 분--에--요. 다- 전-- 십 분 후- 와-- 다- 전-은 십 분 후- 와-. ----------------- 다음 전철은 십 분 후에 와요. 0
da------e-nc--ol-e-n --b b-n---- wa--. d----- j------------ s-- b-- h-- w---- d---u- j-o-c-e-l-e-n s-b b-n h-e w-y-. -------------------------------------- da-eum jeoncheol-eun sib bun hue wayo.
Kitas autobusas atvyks po 15 (penkiolikos) minučių. 다---스- 십오-분 후----. 다- 버-- 십- 분 후- 와-- 다- 버-는 십- 분 후- 와-. ------------------ 다음 버스는 십오 분 후에 와요. 0
d--e-- beos--ne-------o-bun --e-wayo. d----- b--------- s---- b-- h-- w---- d---u- b-o-e-n-u- s-b-o b-n h-e w-y-. ------------------------------------- da-eum beoseuneun sib-o bun hue wayo.
Kada važiuoja paskutinis metro traukinys? 마지막 기차가-언--요? 마-- 기-- 언---- 마-막 기-가 언-예-? ------------- 마지막 기차가 언제예요? 0
ma---a- gi-ha-a eon--y--o? m------ g------ e--------- m-j-m-g g-c-a-a e-n-e-e-o- -------------------------- majimag gichaga eonjeyeyo?
Kada važiuoja paskutinis tramvajus? 마지---철이-언제-요? 마-- 전-- 언---- 마-막 전-이 언-예-? ------------- 마지막 전철이 언제예요? 0
maj-mag-j-----eol-i-e-nj--eyo? m------ j---------- e--------- m-j-m-g j-o-c-e-l-i e-n-e-e-o- ------------------------------ majimag jeoncheol-i eonjeyeyo?
Kada važiuoja paskutinis autobusas? 마-막 --가 -제-요? 마-- 버-- 언---- 마-막 버-가 언-예-? ------------- 마지막 버스가 언제예요? 0
m-j--ag-be--e-g---o----eyo? m------ b------- e--------- m-j-m-g b-o-e-g- e-n-e-e-o- --------------------------- majimag beoseuga eonjeyeyo?
Ar turite bilietą? 표--있--? 표- 있--- 표- 있-요- ------- 표가 있어요? 0
p--g- i-s--o-o? p---- i-------- p-o-a i-s-e-y-? --------------- pyoga iss-eoyo?
Bilietą? — Ne, neturiu. 표-?---아-요- 없어요. 표-- – 아--- 없--- 표-? – 아-요- 없-요- --------------- 표요? – 아니요, 없어요. 0
p-oy-?-– a---o,-eo-s--o-o. p----- – a----- e--------- p-o-o- – a-i-o- e-b---o-o- -------------------------- pyoyo? – aniyo, eobs-eoyo.
Tai privalote / turite mokėti baudą. 그---금을-내- -요. 그- 벌-- 내- 해-- 그- 벌-을 내- 해-. ------------- 그럼 벌금을 내야 해요. 0
g---e-- b-o-g----eu--na--------o. g------ b----------- n---- h----- g-u-e-m b-o-g-u---u- n-e-a h-e-o- --------------------------------- geuleom beolgeum-eul naeya haeyo.

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kalbos raida

Mes žinome, kodėl vieni su kitu kalbamės. Norime apsikeisti sumanymais ir suprasti vienas kitą. Tačiau, kaip būtent išsivystė kalba, nėra taip aišku. Egzistuoja kelios teorijos. Savaime aišku tai, kad kalba yra labai senas fenomenas. Norint kalbėti, būtini tam tikri fiziniai bruožai. Jie svarbūs norint suformuoti garsus. Net neandartaliečiai turėjo sugebėjimų pritaikyti savo balsus. Taip jie išsiskyrė iš gyvūnų. Be to, garsus ir tvirtas balsas buvo svarbus gynybai. Žmogus galėjo juo grąsinti arba išgąsdinti priešus. Tuo metu įrankiai jau buvo sukurti, o ugnis atrasta. Tos žinios turėjo būti kaip nors perduodamos. Kalba taip pat buvo svarbi medžiojant grupėse. Jau prieš 2 milijonų metų žmonės bendravo labai paprastai. Pirmieji lingvistiniai elementai buvo ženklai ir gestai. Tačiau žmonės norėjo bendrauti ir tamsoje. Dar svarbesnis buvo poreikis kalbėtis nežiūrint vienas į kitą. Todėl gestus pakeitė išsivystęs balsas. Kalba, tokia, kokią ją suprantame šiandien, gyvuoja bent 50 000 metų. Kai Homo sapiens paliko Afriką, jie paskleidė kalbą po visą pasaulį. Kalba, pasklidusi po skirtingus regionus, išsiskyrė į dalis. Taip atsirado įvairios kalbų šeimos. Tačiau jas tuo metu sudarė tik kalbų sistemos pagrindai. Pirmosios kalbos buvo daug paprastesnės nei šiandieninės. Toliau vystėsi jų gramatika, fonologija ir semantika. Galima sakyti, kad skirtingos kalbos turi skirtingus atsakymus. Tačiau klausimas visada buvo tas pats: kaip parodyti, ką galvoju?