Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   et midagi soovima

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [seitsekümmend]

midagi soovima

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių estų Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? K-s------o-iks--- sui-s-t-da? Kas te sooviksite suitsetada? K-s t- s-o-i-s-t- s-i-s-t-d-? ----------------------------- Kas te sooviksite suitsetada? 0
Ar norėtumėte šokti? K-s--e-------sit--tan-s-d-? Kas te sooviksite tantsida? K-s t- s-o-i-s-t- t-n-s-d-? --------------------------- Kas te sooviksite tantsida? 0
Ar norėtumėte pasivaikščioti? Ka--t- -oovi-------al-ta-a-m-n--? Kas te sooviksite jalutama minna? K-s t- s-o-i-s-t- j-l-t-m- m-n-a- --------------------------------- Kas te sooviksite jalutama minna? 0
(Aš) norėčiau rūkyti. Ma ---viks-n---itse-a-a. Ma sooviksin suitsetada. M- s-o-i-s-n s-i-s-t-d-. ------------------------ Ma sooviksin suitsetada. 0
Ar norėtum cigaretės? S-ov---s--s----et--? Soovid sa sigaretti? S-o-i- s- s-g-r-t-i- -------------------- Soovid sa sigaretti? 0
Jis norėtų ugnies. T- --ov-b----d. Ta soovib tuld. T- s-o-i- t-l-. --------------- Ta soovib tuld. 0
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. M- soo-i-si- ---ag------. Ma sooviksin midagi juua. M- s-o-i-s-n m-d-g- j-u-. ------------------------- Ma sooviksin midagi juua. 0
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. M- so-viks-- m-d-g- sü--. Ma sooviksin midagi süüa. M- s-o-i-s-n m-d-g- s-ü-. ------------------------- Ma sooviksin midagi süüa. 0
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. M--s---i-s----e--i puha-a. Ma sooviksin veidi puhata. M- s-o-i-s-n v-i-i p-h-t-. -------------------------- Ma sooviksin veidi puhata. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. M- --ov-ksin -e-l--m-da----ü-id-. Ma sooviksin teilt midagi küsida. M- s-o-i-s-n t-i-t m-d-g- k-s-d-. --------------------------------- Ma sooviksin teilt midagi küsida. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. Ma --ovi--i--teilt m-d-gi--a-u--. Ma sooviksin teilt midagi paluda. M- s-o-i-s-n t-i-t m-d-g- p-l-d-. --------------------------------- Ma sooviksin teilt midagi paluda. 0
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. M--soo-i--i---e-le-mid-g- vä-j--t---. Ma sooviksin teile midagi välja teha. M- s-o-i-s-n t-i-e m-d-g- v-l-a t-h-. ------------------------------------- Ma sooviksin teile midagi välja teha. 0
Prašau, ko norėtumėte? Mid--te soo-i--,-p-lu-? Mida te soovite, palun? M-d- t- s-o-i-e- p-l-n- ----------------------- Mida te soovite, palun? 0
Ar norėtumėte puodelio kavos? S-o--te -e ko-v-? Soovite te kohvi? S-o-i-e t- k-h-i- ----------------- Soovite te kohvi? 0
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? V---s-ov-t- te--i--- teed? Või soovite te pigem teed? V-i s-o-i-e t- p-g-m t-e-? -------------------------- Või soovite te pigem teed? 0
(Mes) norėtume važiuoti namo. Me----v-m--koju--õit-. Me soovime koju sõita. M- s-o-i-e k-j- s-i-a- ---------------------- Me soovime koju sõita. 0
Ar norėtumėte važiuoti taksi? Soo---- t--taks-t? Soovite te taksot? S-o-i-e t- t-k-o-? ------------------ Soovite te taksot? 0
Jie norėtų paskambinti. Nad soo---a--h-l-s--d-. Nad soovivad helistada. N-d s-o-i-a- h-l-s-a-a- ----------------------- Nad soovivad helistada. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.