Pasikalbėjimų knygelė

lt Neiginys 2   »   et Eitamine 2

65 [šešiasdešimt penki]

Neiginys 2

Neiginys 2

65 [kuuskümmend viis]

Eitamine 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių estų Žaisti Daugiau
Ar žiedas brangus? K-- -e--s-rm-- o- k--li-? K-- s-- s----- o- k------ K-s s-e s-r-u- o- k-l-i-? ------------------------- Kas see sõrmus on kallis? 0
Ne, jis kainuoja tik šimtą eurų. Ei--se- -aks---a-n--t sa-a -----. E-- s-- m----- a----- s--- e----- E-, s-e m-k-a- a-n-l- s-d- e-r-t- --------------------------------- Ei, see maksab ainult sada eurot. 0
Bet aš turiu tik penkiasdešimt. Kui- -u- on--i--lt-vii-kü-mend. K--- m-- o- a----- v----------- K-i- m-l o- a-n-l- v-i-k-m-e-d- ------------------------------- Kuid mul on ainult viiskümmend. 0
Ar (tu) jau baigei / ar (tu) jau pasiruošęs / pasiruošusi? Oled s------ val---? O--- s- j--- v------ O-e- s- j-b- v-l-i-? -------------------- Oled sa juba valmis? 0
Ne, dar ne. E-, ve-l m-t-e. E-- v--- m----- E-, v-e- m-t-e- --------------- Ei, veel mitte. 0
Bet greit baigsiu / bet greit būsiu pasiruošęs / pasiruošusi. A-a-ko-e----n -a---s. A-- k--- o--- v------ A-a k-h- o-e- v-l-i-. --------------------- Aga kohe olen valmis. 0
Ar dar norėtum sriubos? Soov-d s- vee- -up--? S----- s- v--- s----- S-o-i- s- v-e- s-p-i- --------------------- Soovid sa veel suppi? 0
Ne, (aš) jau nebenoriu. E---m---i --h--r-h-e-. E-- m- e- t--- r------ E-, m- e- t-h- r-h-e-. ---------------------- Ei, ma ei taha rohkem. 0
Bet dar porciją ledų. A-a ve-l ü-t jää--st. A-- v--- ü-- j------- A-a v-e- ü-t j-ä-i-t- --------------------- Aga veel üht jäätist. 0
Ar jau seniai čia gyveni? E-ad--a-j-----a-a-s--n? E--- s- j--- k--- s---- E-a- s- j-b- k-u- s-i-? ----------------------- Elad sa juba kaua siin? 0
Ne, tik mėnuo. E-- --le---simes----ud. E-- a---- e------ k---- E-, a-l-s e-i-e-t k-u-. ----------------------- Ei, alles esimest kuud. 0
Bet (aš) jau pažįstu daug žmonių. Ku-d ma-tu---n-j-----al-u-in---si. K--- m- t----- j--- p---- i------- K-i- m- t-n-e- j-b- p-l-u i-i-e-i- ---------------------------------- Kuid ma tunnen juba palju inimesi. 0
Ar rytoj važiuosi namo? S--d------h--me k-j-? S----- s- h---- k---- S-i-a- s- h-m-e k-j-? --------------------- Sõidad sa homme koju? 0
Ne, tik savaitgalį. Ei,----e--näd-l--ah-t----. E-- a---- n--------------- E-, a-l-s n-d-l-v-h-t-s-l- -------------------------- Ei, alles nädalavahetusel. 0
Bet (aš) jau sekmadienį sugrįšiu. A-a -- -ulen ju------a-äev-- t-g--i. A-- m- t---- j--- p--------- t------ A-a m- t-l-n j-b- p-h-p-e-a- t-g-s-. ------------------------------------ Aga ma tulen juba pühapäeval tagasi. 0
Ar tavo duktė jau suaugusi? Kas -- --t-r on---b--täisk--va-u-? K-- s- t---- o- j--- t------------ K-s s- t-t-r o- j-b- t-i-k-s-a-u-? ---------------------------------- Kas su tütar on juba täiskasvanud? 0
Ne, jai dar tik septyniolika. E----a-on---le- s-i-s-t-i--. E-- t- o- a---- s----------- E-, t- o- a-l-s s-i-s-t-i-t- ---------------------------- Ei, ta on alles seitseteist. 0
Bet ji jau turi draugą. A---ta--o- j--a-po------b--. A-- t-- o- j--- p----------- A-a t-l o- j-b- p-i-s-s-b-r- ---------------------------- Aga tal on juba poiss-sõber. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Ką mums sako žodžiai

Pasaulyje egzistuoja milijonai knygų. Nieks nežino, kiek jų iš viso parašyta. Knygose saugoma labai daug žinių. Jei kas nors jas visas perskaitytų, apie gyvenimą sužinotų labai daug . Mat knygos mums parodo, kaip gyvenimas keičiasi. Kiekviena era turėjo savo knygas. Jas skaitydami galime sužinoti, kas žmonėms buvo svarbu. Deja, bet visų knygų perskaityti negali niekas. Šiuolaikinės technologijos tegali padėti jas analizuoti. Pasitelkiant skaitmenines technologijas, knygos gali būti saugomos kaip duomenys. Vėliau analizuojamas jų turinys. Taip lingvistai gali nustatyti, kaip keitėsi kalba. Dar įdomiau yra skaičiuoti žodžių dažnį. Tai darant galima išsiaiškinti tam tikrų žodžių svarbą. Mokslininkai išstudijavo daugiau nei 5 milijonus knygų. Tai buvo pastarųjų penkių šimtmečių knygos. Iš viso 500 milijardų žodžių. Žodžių dažnis parodo, kaip žmonės gyveno anksčiau ir dabar. Kalboje atsispindi idėjos ir mados. Pavyzdžiui, žodis vyrai per laiką prarado dalį reikšmės. Šiandien jis naudojamas ne taip dažnai kaip anksčiau. Tačiau žodžio moterys dažnumas padidėjo. Taip pat iš žodžių galima sužinoti, ką mes mėgome valgyti. Šeštame dešimtmetyje labai svarbus žodis buvo ledai. Vėliau populiaresniais tapo pica ir makaronai. Pastaraisiais metais sušiai tapo dominuojančiu žodžiu. Turime gerų naujienų visiems kalbos mylėtojams… Mūsų kalba kasdien pasipildo naujų žodžių!