Pasikalbėjimų knygelė

lt Šalutiniai sakiniai su ar   »   et Kõrvallaused sõnaga kas

93 [devyniasdešimt trys]

Šalutiniai sakiniai su ar

Šalutiniai sakiniai su ar

93 [üheksakümmend kolm]

Kõrvallaused sõnaga kas

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių estų Žaisti Daugiau
(Aš) nežinau, ar jis mane myli. Ma-e- t-a,-k-s-ta-a-m-s-a--m--d. M- e- t--- k-- t- a------- m---- M- e- t-a- k-s t- a-m-s-a- m-n-. -------------------------------- Ma ei tea, kas ta armastab mind. 0
(Aš) nežinau, ar jis grįš. M---i t--- k-s--- ---eb tagasi. M- e- t--- k-- t- t---- t------ M- e- t-a- k-s t- t-l-b t-g-s-. ------------------------------- Ma ei tea, kas ta tuleb tagasi. 0
(Aš) nežinau, ar jis man paskambins. Ma-e- te---k-- ta-h-l----b----l-. M- e- t--- k-- t- h------- m----- M- e- t-a- k-s t- h-l-s-a- m-l-e- --------------------------------- Ma ei tea, kas ta helistab mulle. 0
Ar jis mane myli? K-- t- -õest--a-m---a---i--? K-- t- t----- a------- m---- K-s t- t-e-t- a-m-s-a- m-n-? ---------------------------- Kas ta tõesti armastab mind? 0
Ar jis grįš? K-- -a---e-ti t-l-b-ta-as-? K-- t- t----- t---- t------ K-s t- t-e-t- t-l-b t-g-s-? --------------------------- Kas ta tõesti tuleb tagasi? 0
Ar jis man paskambins? Kas--a tõe--i-----stab-m-l--? K-- t- t----- h------- m----- K-s t- t-e-t- h-l-s-a- m-l-e- ----------------------------- Kas ta tõesti helistab mulle? 0
Aš klausiu savęs, ar jis apie mane galvoja. M---üsi--e-dal---k-s -- m-t-e--minul-. M- k---- e------ k-- t- m----- m------ M- k-s-n e-d-l-, k-s t- m-t-e- m-n-l-. -------------------------------------- Ma küsin endalt, kas ta mõtleb minule. 0
Aš klausiu savęs, ar jis turi kitą. Ma --sin-e--a--- -as t-l on --eg--t-i-e. M- k---- e------ k-- t-- o- k---- t----- M- k-s-n e-d-l-, k-s t-l o- k-e-i t-i-e- ---------------------------------------- Ma küsin endalt, kas tal on keegi teine. 0
Aš klausiu savęs, ar jis nemeluoja. M- k-si--e--a----k-s-ta -----a-. M- k---- e------ k-- t- v------- M- k-s-n e-d-l-, k-s t- v-l-t-b- -------------------------------- Ma küsin endalt, kas ta valetab. 0
Ar jis apie mane galvoja? K-s-t- tõ---i-mõ---- ---ule? K-- t- t----- m----- m------ K-s t- t-e-t- m-t-e- m-n-l-? ---------------------------- Kas ta tõesti mõtleb minule? 0
Ar jis turi kitą? K-----------õe--i--e--i--ei--? K-- t-- o- t----- k---- t----- K-s t-l o- t-e-t- k-e-i t-i-e- ------------------------------ Kas tal on tõesti keegi teine? 0
Ar jis sako tiesą? Kas-ta t-es---rä-ki--t-tt? K-- t- t----- r----- t---- K-s t- t-e-t- r-ä-i- t-t-? -------------------------- Kas ta tõesti rääkis tõtt? 0
(Aš) abejoju, ar (aš) jam tikrai patinku. M- --h-l-n, --s -----ll- --ge-i---- --e-d--. M- k------- k-- m- t---- t--------- m------- M- k-h-l-n- k-s m- t-l-e t-g-l-k-l- m-e-d-n- -------------------------------------------- Ma kahtlen, kas ma talle tegelikult meeldin. 0
(Aš) abejoju, ar jis man parašys. M- k-h--en,-k-s--a -----ta------e. M- k------- k-- t- k------- m----- M- k-h-l-n- k-s t- k-r-u-a- m-l-e- ---------------------------------- Ma kahtlen, kas ta kirjutab mulle. 0
(Aš) abejoju, ar jis mane ves. Ma-k-htlen--k-- t- minug---bie-l--. M- k------- k-- t- m----- a-------- M- k-h-l-n- k-s t- m-n-g- a-i-l-u-. ----------------------------------- Ma kahtlen, kas ta minuga abiellub. 0
Ar tikrai aš jam patinku? Kas ma -õ--ti me-l-i- t-l-e? K-- m- t----- m------ t----- K-s m- t-e-t- m-e-d-n t-l-e- ---------------------------- Kas ma tõesti meeldin talle? 0
Ar jis man parašys? K-s--a t--s-- -irjut-- mu-le? K-- t- t----- k------- m----- K-s t- t-e-t- k-r-u-a- m-l-e- ----------------------------- Kas ta tõesti kirjutab mulle? 0
Ar jis mane ves? Kas-t--tõ--ti-abi---u- -i--g-? K-- t- t----- a------- m------ K-s t- t-e-t- a-i-l-u- m-n-g-? ------------------------------ Kas ta tõesti abiellub minuga? 0

Kaip smegenys išmoksta gramatikos?

Gimtosios kalbos pradedame mokytis dar kūdikystėje. Tai nutinka savaime. Mes to nepastebime. Tačiau mūsų smegenys sugeba labai daug išmokti. Pavyzdžiui, mokydamosios gramatikos, smegenys turi daug dirbti. Kasdien jos girdi naujus dalykus. Nuolatos patiria naujus stimulus. Tačiau smegenys negali kiekvieno stimulo apdoroti atskirai. Jos turi veikti ekonomiškai. Todėl jos kreipia dėmesį į reguliarumą. Smegenys prisimena tai, ką dažnai girdi. Jos užfiksuoja, kaip dažnai kas nors pasikartoja. Vėliau iš tų pavyzdžių jos suformuoja gramatinę taisyklę. Vaikai žino, kada sakinys būna taisyklingas, o kada ne. Tačiau jie nežino, kodėl. Jų smegenys žino taisykles nors jų ir nesimokė. Suaugusieji kalbų mokosi kitaip. Jie jau žino savo gimtosios kalbos struktūras. Jos tampa pagrindu naujos gramatikos taisyklėms. Tačiau tam, kad išmoktų, suaugusiesiems tenka mokytis. Kai smegenys išmoksta gramatikos, ji įgauna fiksuotą sistemą. Tai, pavyzdžiui, pastebima su daiktavardžiais ir veiksmažodžiais. Jie saugomi skirtingose smegenų srityse. Juos apdorojant aktyvuojamos skirtingos smegenų sritys. Paprastos taisyklės išmokstamos kitaip nei sudėtingos. Esant sudėtingoms taisyklėms, veikia daugiau smegenų sričių. Kaip būtent smegenys išmoksta gramatikos, kol kas nebuvo ištirta. Tačiau mes žinome, kad teoriškai jos gali išmokti kiekvieną gramatikos taisyklę...