Pasikalbėjimų knygelė

lt Apsipirkimas / Apsirūpinimas pirkiniais   »   et Asjaajamised

51 [penkiasdešimt vienas]

Apsipirkimas / Apsirūpinimas pirkiniais

Apsipirkimas / Apsirūpinimas pirkiniais

51 [viiskümmend üks]

Asjaajamised

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių estų Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (eiti) į biblioteką. M- ta---sin---a----kok-u. M- t------- r------------ M- t-h-k-i- r-a-a-u-o-k-. ------------------------- Ma tahaksin raamatukokku. 0
(Aš) noriu (eiti) į knygyną. M---aha--in -a-ma-u--o-i. M- t------- r------------ M- t-h-k-i- r-a-a-u-o-d-. ------------------------- Ma tahaksin raamatupoodi. 0
(Aš) noriu eiti pri kiosko. Ma--aha---n ----ki. M- t------- k------ M- t-h-k-i- k-o-k-. ------------------- Ma tahaksin kioski. 0
(Aš) noriu pasiimti knygą. Ma-ta-a-si--ra-ma-u--------a-a. M- t------- r------- l--------- M- t-h-k-i- r-a-a-u- l-e-u-a-a- ------------------------------- Ma tahaksin raamatut laenutada. 0
(Aš) noriu nusipirkti knygą. M- ta-------r-am-tut --t-. M- t------- r------- o---- M- t-h-k-i- r-a-a-u- o-t-. -------------------------- Ma tahaksin raamatut osta. 0
(Aš) noriu nusipirkti laikraštį. M- t--ak-in--jale-te-ost-. M- t------- a------- o---- M- t-h-k-i- a-a-e-t- o-t-. -------------------------- Ma tahaksin ajalehte osta. 0
(Aš) noriu (eiti) į biblioteką pasiimti knygos. M--tah--s-n---a-atu--k-- m-n----e-----m-tu--laenu-a--. M- t------- r----------- m----- e- r------- l--------- M- t-h-k-i- r-a-a-u-o-k- m-n-a- e- r-a-a-u- l-e-u-a-a- ------------------------------------------------------ Ma tahaksin raamatukokku minna, et raamatut laenutada. 0
(Aš) noriu (eiti) į knygyną pirkti knygos. M-----a--in-r-amat----d--mi-----et-r---at---o---. M- t------- r----------- m----- e- r------- o---- M- t-h-k-i- r-a-a-u-o-d- m-n-a- e- r-a-a-u- o-t-. ------------------------------------------------- Ma tahaksin raamatupoodi minna, et raamatut osta. 0
(Aš) noriu (eiti) i kioską pirkti laikraštį. M----h-k-in--i--ki-mi-na,-----j---hte---ta. M- t------- k----- m----- e- a------- o---- M- t-h-k-i- k-o-k- m-n-a- e- a-a-e-t- o-t-. ------------------------------------------- Ma tahaksin kioski minna, et ajalehte osta. 0
(Aš) noriu (eiti) pas optiką. Ma-t-h-k-i-------ip--d-. M- t------- p----------- M- t-h-k-i- p-i-l-p-o-i- ------------------------ Ma tahaksin prillipoodi. 0
(Aš) noriu (eiti) į prekybos centrą. Ma--a--k----k--pl-----e. M- t------- k----------- M- t-h-k-i- k-u-l-s-s-e- ------------------------ Ma tahaksin kauplusesse. 0
(Aš) noriu (eiti) pas kepėją. M- t-----i---ag-r-ä-i-se. M- t------- p------------ M- t-h-k-i- p-g-r-ä-i-s-. ------------------------- Ma tahaksin pagariärisse. 0
(Aš) noriu nusipirkti akinius. Ma -ah-k--- -r--l-----a. M- t------- p----- o---- M- t-h-k-i- p-i-l- o-t-. ------------------------ Ma tahaksin prille osta. 0
(Aš) noriu nusipirkti vaisių ir daržovių. Ma t--a---n-pu-v-lju -a -öö-i---ju-ost-. M- t------- p------- j- k--------- o---- M- t-h-k-i- p-u-i-j- j- k-ö-i-i-j- o-t-. ---------------------------------------- Ma tahaksin puuvilju ja köögivilju osta. 0
(Aš) noriu nusipirkti bandelių ir duonos. Ma--a--ks-n---ia--si ja --iba os-a. M- t------- s------- j- l---- o---- M- t-h-k-i- s-i-k-s- j- l-i-a o-t-. ----------------------------------- Ma tahaksin saiakesi ja leiba osta. 0
(Aš) noriu eiti į optiką pirkti akinių. Ma-tahaks-n pri-lipoodi-mi---,-e-----ll- --t-. M- t------- p---------- m----- e- p----- o---- M- t-h-k-i- p-i-l-p-o-i m-n-a- e- p-i-l- o-t-. ---------------------------------------------- Ma tahaksin prillipoodi minna, et prille osta. 0
(Aš) noriu eiti į prekybos centrą pirkti vaisių ir daržovių. M- ta--ksi- ka-plu--s---m-n-----t osta p--vi--- -a k-ö-ivi---. M- t------- k---------- m----- e- o--- p------- j- k---------- M- t-h-k-i- k-u-l-s-s-e m-n-a- e- o-t- p-u-i-j- j- k-ö-i-i-j-. -------------------------------------------------------------- Ma tahaksin kauplusesse minna, et osta puuvilju ja köögivilju. 0
(Aš) noriu eiti pas kepėją pirkti bandelių ir duonos. Ma ---a-sin-p-ga-i-ri-s--m--na, et o-ta saia--s- -a---iba. M- t------- p----------- m----- e- o--- s------- j- l----- M- t-h-k-i- p-g-r-ä-i-s- m-n-a- e- o-t- s-i-k-s- j- l-i-a- ---------------------------------------------------------- Ma tahaksin pagariärisse minna, et osta saiakesi ja leiba. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Mažumų kalbos Europoje

Europoje kalbama daugeliu skirtingų kalbų. Daugelis jų yra indoeuropiečių kalbos. Be didžiųjų nacionalinių kalbų, egzistuoja ir daug mažesnių kalbų. Tai mažumų kalbos. Mažumų kalbos skiriasi nuo oficialiųjų. Tačiau tai nėra dialektai. Tos kalbos taip pat nėra imigrantų kalbos. Mažumų kalbos visada yra priklausomos nuo tautos. O tai reiškia, kad jos yra tam tikrų tautų kalbos. Mažumų kalbos egzistuoja beveik kiekvienoje Europos šalyje. O tai sudaro apie 40 Europos sąjungos kalbų. Kai kurios mažumų kalbos yra vartojamos tik vienoje šalyje. Tarp jų, pavyzdžiui, yra sorbų kalbos Vokietijoje. Tačiau čigonų kalba naudojama daugelyje Europos šalių. Mažumų kalbos turi ypatingą statusą. Taip yra todėl, kad jomis kalba nedaug žmonių. Tos grupės neturi išteklių pasistatyti sau mokyklas. Jiems taip pat sunku leisti savo literatūrą. Todėl daugeliui šių kalbų gresia išnykimas. Europos sąjunga nori apsaugoti mažumų kalbas. Visos kalbos yra svarbios kultūros ar identiteto sudedamosios dalys. Kai kurios tautos neturi valstybės ir egzistuoja tik kaip mažumos. Jų kalbų palaikymą skatina įvairios programos ir projektai. Tikimasi, kad mažesniųjų tautų kultūra irgi bus išsaugota. Vis dėlto kai kurios tų kalbų greitai išnyks. Tarp tokių kalbų yra lyvių kalba, kuria kalbama Latvijos provincijoje. Liko vos 20 šia kalba kalbančių gimtakalbių. Vadinasi, lyvių kalba yra mažiausia Europoje.