Pasikalbėjimų knygelė

lt Praeitis 1   »   et Minevik 1

81 [aštuoniasdešimt vienas]

Praeitis 1

Praeitis 1

81 [kaheksakümmend üks]

Minevik 1

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių estų Žaisti Daugiau
rašyti kirj-ta-a kirjutama k-r-u-a-a --------- kirjutama 0
Jis (pa)rašė laišką. T---i-ju-a--k----. Ta kirjutas kirja. T- k-r-u-a- k-r-a- ------------------ Ta kirjutas kirja. 0
O ji (už)rašė atviruką. Ja---m- -irj-t----aa---. Ja tema kirjutas kaardi. J- t-m- k-r-u-a- k-a-d-. ------------------------ Ja tema kirjutas kaardi. 0
skaityti l-g--a lugema l-g-m- ------ lugema 0
Jis skaitė iliustruotą žurnalą. Ta--u--- ajak----. Ta luges ajakirja. T- l-g-s a-a-i-j-. ------------------ Ta luges ajakirja. 0
O ji skaitė knygą. J- t- -uges r-a--t-t. Ja ta luges raamatut. J- t- l-g-s r-a-a-u-. --------------------- Ja ta luges raamatut. 0
imti v--ma võtma v-t-a ----- võtma 0
Jis paėmė cigaretę. Ta -õ---s-sig-----. Ta võttis sigareti. T- v-t-i- s-g-r-t-. ------------------- Ta võttis sigareti. 0
Ji paėmė gabalėlį šokolado. Ta --t-i- t-ki -o-o-a-d-. Ta võttis tüki šokolaadi. T- v-t-i- t-k- š-k-l-a-i- ------------------------- Ta võttis tüki šokolaadi. 0
Jis buvo neištikimas, bet ji buvo ištikima. T----i-----, kuid---ma -li-t---d-s-tu. Ta oli truu, kuid tema oli truudusetu. T- o-i t-u-, k-i- t-m- o-i t-u-d-s-t-. -------------------------------------- Ta oli truu, kuid tema oli truudusetu. 0
Jis buvo tinginys, bet ji buvo darbšti. Ta --i--ais-,-k--d-tem----i -s--. Ta oli laisk, kuid tema oli usin. T- o-i l-i-k- k-i- t-m- o-i u-i-. --------------------------------- Ta oli laisk, kuid tema oli usin. 0
Jis buvo neturtingas, bet ji buvo turtinga. Ta o-i----ne, --i- tema--l--r-ka-. Ta oli vaene, kuid tema oli rikas. T- o-i v-e-e- k-i- t-m- o-i r-k-s- ---------------------------------- Ta oli vaene, kuid tema oli rikas. 0
Jis turėjo ne pinigų, bet skolų. T-l--- o-n-d----a v-id -----. Tal ei olnud raha vaid võlad. T-l e- o-n-d r-h- v-i- v-l-d- ----------------------------- Tal ei olnud raha vaid võlad. 0
Jis neturėjo laimės, jam nesisekė. T-l----ol--d--n---v--d--nn-t--t. Tal ei olnud õnne vaid õnnetust. T-l e- o-n-d õ-n- v-i- õ-n-t-s-. -------------------------------- Tal ei olnud õnne vaid õnnetust. 0
Jam nesisekė, jį persekiojo nesėkmės. Tal -i-o---d--du-v--d äpar-u--si. Tal ei olnud edu vaid äpardumisi. T-l e- o-n-d e-u v-i- ä-a-d-m-s-. --------------------------------- Tal ei olnud edu vaid äpardumisi. 0
Jis buvo ne patenkintas, bet nepatenkintas. Ta--- oln------u--v--- ---ulol----u. Ta ei olnud rahul vaid rahulolematu. T- e- o-n-d r-h-l v-i- r-h-l-l-m-t-. ------------------------------------ Ta ei olnud rahul vaid rahulolematu. 0
Jis buvo ne laimingas, bet nelaimingas. T---i --nu----------va-- -nn-tu. Ta ei olnud õnnelik vaid õnnetu. T- e- o-n-d õ-n-l-k v-i- õ-n-t-. -------------------------------- Ta ei olnud õnnelik vaid õnnetu. 0
Jis buvo ne simpatiškas, bet nesimpatiškas. Ta-ei ol------mpa--n- -a-d e--süm--at-e. Ta ei olnud sümpaatne vaid ebasümpaatne. T- e- o-n-d s-m-a-t-e v-i- e-a-ü-p-a-n-. ---------------------------------------- Ta ei olnud sümpaatne vaid ebasümpaatne. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kaip vaikai išmoksta teisingai kalbėti

Vos tik gimęs žmogus ima bendrauti. Kūdikiai ko nors norėdami verkia. Jau vos kelių mėnesių jie gali pasakyti kelis paprastus žodžius. Būdami dviejų metų jie gali ištarti maždaug trijų žodžių sakinius. Ne nuo mūsų priklauso, kada vaikai pradeda kalbėti. Tačiau mes atsakingi už tai, kaip gerai jie išmoksta savo gimtąją kalbą! Todėl turėtumėte apsvarstyti kelis dalykus. Svarbiausia, kad vaikai visada būtų motyvuoti mokytis. Vaikas turi žinoti, kad jam sekasi, kai jis kalba. Vaikams patinka, kai jiems šypsosi. Vyresniems vaikams patinka bendrauti su aplinka. Jie stengiasi kalbėti taip kaip aplinkiniai. Todėl jų tėvų ir mokytojų kalbiniai įgūdžiai yra labai svarbūs. Vaikai taip pat turi išmokti to, kad kalba yra vertinga. Tačiau mokantis jiems turėtų būti linksma. Skaitymas garsiai gali parodyti vaikams, kokia įdomi gali būti kalba. Tėvai taip pat turėtų kuo daugiau laiko leisti su vaiku. Kai vaikas ką nors patiria, jis nori apie tai pasikalbėti. Dvikalbiams vaikams reikia griežtų taisyklių. Jie turi žinoti, kuria kalba ir su kuo turi būti kalbama. Taip jų smegenys išmoks atskirti dvi kalbas. Kai vaikai pradeda lankyti mokyklą, keičiasi jų kalba. Jie išmoksta naujos šnekamosios kalbos. Svarbu, kad tėvai stebėtų, kaip kalba jų vaikas. Tyrimai parodė, kad pirmoji kalba lieka jų atmintyje visam laikui. Tai, ko išmokstame vaikystėje, lydi mus visą gyvenimą. Tas, kas vaikystėje išmoksta taisyklingos gimtosios kalbos, vėliau iš to turi naudos. Jis greičiau ir geriau išmoksta naujų dalykų – ne tik užsienio kalbų…