Pasikalbėjimų knygelė

lt Viešasis miesto transportas   »   da Lokaltrafik

36 [trisdešimt šeši]

Viešasis miesto transportas

Viešasis miesto transportas

36 [seksogtredive]

Lokaltrafik

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių danų Žaisti Daugiau
Kur yra autobusų stotelė? Hvo- -- -us---p-e-ted-t? H--- e- b--------------- H-o- e- b-s-t-p-e-t-d-t- ------------------------ Hvor er busstoppestedet? 0
Kuris autobusas važiuoja į (miesto) centrą? Hvi-ke- ----køre--ti----ntr-m? H------ b-- k---- t-- c------- H-i-k-n b-s k-r-r t-l c-n-r-m- ------------------------------ Hvilken bus kører til centrum? 0
Kuriuo numeriu man važiuoti? Hv-l-en l-nje ---l------age? H------ l---- s--- j-- t---- H-i-k-n l-n-e s-a- j-g t-g-? ---------------------------- Hvilken linje skal jeg tage? 0
Ar man reikės persėsti? Sk----eg -----e? S--- j-- s------ S-a- j-g s-i-t-? ---------------- Skal jeg skifte? 0
Kur man reikės persėsti? Hv-- --al---g-s---t-? H--- s--- j-- s------ H-o- s-a- j-g s-i-t-? --------------------- Hvor skal jeg skifte? 0
Kiek kainuoja bilietas? H-a---o-te--en--illet? H--- k----- e- b------ H-a- k-s-e- e- b-l-e-? ---------------------- Hvad koster en billet? 0
Kiek stotelių yra iki centro? H-or ----- -to-p-sted-r er ----t-l ----r--? H--- m---- s----------- e- d-- t-- c------- H-o- m-n-e s-o-p-s-e-e- e- d-r t-l c-n-r-m- ------------------------------------------- Hvor mange stoppesteder er der til centrum? 0
Jums čia reikia išlipti. Du -k-l a---er. D- s--- a- h--- D- s-a- a- h-r- --------------- Du skal af her. 0
(Jūs) turite / Jums reikia išlipti pro galines duris. D- sk-l s---a- b----s-. D- s--- s-- a- b------- D- s-a- s-å a- b-g-r-t- ----------------------- Du skal stå af bagerst. 0
Kitas metro traukinys atvyks po 5 (penkių) minučių. Det--æs-- (m---o-t-g k-m-e--om-5 min---e-. D-- n---- (--------- k----- o- 5 m-------- D-t n-s-e (-e-r-)-o- k-m-e- o- 5 m-n-t-e-. ------------------------------------------ Det næste (metro)tog kommer om 5 minutter. 0
Kitas tramvajus atvyks po 10 (dešimties) minučių. D---næ-te s-----g---o---- -m -0 --nu----. D-- n---- s------- k----- o- 1- m-------- D-n n-s-e s-o-v-g- k-m-e- o- 1- m-n-t-e-. ----------------------------------------- Den næste sporvogn kommer om 10 minutter. 0
Kitas autobusas atvyks po 15 (penkiolikos) minučių. D-n n-s-e-b-s-kom-e- -m-15---n---er. D-- n---- b-- k----- o- 1- m-------- D-n n-s-e b-s k-m-e- o- 1- m-n-t-e-. ------------------------------------ Den næste bus kommer om 15 minutter. 0
Kada važiuoja paskutinis metro traukinys? Hv--n-r går-de- --ds-e ----r-----? H------ g-- d-- s----- (---------- H-o-n-r g-r d-t s-d-t- (-e-r-)-o-? ---------------------------------- Hvornår går det sidste (metro)tog? 0
Kada važiuoja paskutinis tramvajus? H--rn---gå----- s--ste-s-o--o--? H------ g-- d-- s----- s-------- H-o-n-r g-r d-n s-d-t- s-o-v-g-? -------------------------------- Hvornår går den sidste sporvogn? 0
Kada važiuoja paskutinis autobusas? Hvor-å--g------ si--te----? H------ g-- d-- s----- b--- H-o-n-r g-r d-n s-d-t- b-s- --------------------------- Hvornår går den sidste bus? 0
Ar turite bilietą? Ha- d--k---k-r-? H-- d- k-------- H-r d- k-r-k-r-? ---------------- Har du kørekort? 0
Bilietą? — Ne, neturiu. E- kø-ekor-- – N--, d---h-r -eg-ik--. E- k-------- – N--- d-- h-- j-- i---- E- k-r-k-r-? – N-j- d-t h-r j-g i-k-. ------------------------------------- Et kørekort? – Nej, det har jeg ikke. 0
Tai privalote / turite mokėti baudą. Så ska- -- -e-a-e-en--ød-. S- s--- d- b----- e- b---- S- s-a- d- b-t-l- e- b-d-. -------------------------- Så skal du betale en bøde. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kalbos raida

Mes žinome, kodėl vieni su kitu kalbamės. Norime apsikeisti sumanymais ir suprasti vienas kitą. Tačiau, kaip būtent išsivystė kalba, nėra taip aišku. Egzistuoja kelios teorijos. Savaime aišku tai, kad kalba yra labai senas fenomenas. Norint kalbėti, būtini tam tikri fiziniai bruožai. Jie svarbūs norint suformuoti garsus. Net neandartaliečiai turėjo sugebėjimų pritaikyti savo balsus. Taip jie išsiskyrė iš gyvūnų. Be to, garsus ir tvirtas balsas buvo svarbus gynybai. Žmogus galėjo juo grąsinti arba išgąsdinti priešus. Tuo metu įrankiai jau buvo sukurti, o ugnis atrasta. Tos žinios turėjo būti kaip nors perduodamos. Kalba taip pat buvo svarbi medžiojant grupėse. Jau prieš 2 milijonų metų žmonės bendravo labai paprastai. Pirmieji lingvistiniai elementai buvo ženklai ir gestai. Tačiau žmonės norėjo bendrauti ir tamsoje. Dar svarbesnis buvo poreikis kalbėtis nežiūrint vienas į kitą. Todėl gestus pakeitė išsivystęs balsas. Kalba, tokia, kokią ją suprantame šiandien, gyvuoja bent 50 000 metų. Kai Homo sapiens paliko Afriką, jie paskleidė kalbą po visą pasaulį. Kalba, pasklidusi po skirtingus regionus, išsiskyrė į dalis. Taip atsirado įvairios kalbų šeimos. Tačiau jas tuo metu sudarė tik kalbų sistemos pagrindai. Pirmosios kalbos buvo daug paprastesnės nei šiandieninės. Toliau vystėsi jų gramatika, fonologija ir semantika. Galima sakyti, kad skirtingos kalbos turi skirtingus atsakymus. Tačiau klausimas visada buvo tas pats: kaip parodyti, ką galvoju?