Pasikalbėjimų knygelė

lt Mieste   »   nl In de stad

25 [dvidešimt penki]

Mieste

Mieste

25 [vijfentwintig]

In de stad

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių olandų Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį. Ik-wi- -r-----a-r---- s--tion. I- w-- g---- n--- h-- s------- I- w-l g-a-g n-a- h-t s-a-i-n- ------------------------------ Ik wil graag naar het station. 0
(Aš) noriu (važiuoti) į oro uostą. Ik w----ra---n--r-d---u-------n. I- w-- g---- n--- d- l---------- I- w-l g-a-g n-a- d- l-c-t-a-e-. -------------------------------- Ik wil graag naar de luchthaven. 0
(Aš) noriu į miesto centrą. Ik--i--g-aa- --a---et -----u- va- d- --a-. I- w-- g---- n--- h-- c------ v-- d- s---- I- w-l g-a-g n-a- h-t c-n-r-m v-n d- s-a-. ------------------------------------------ Ik wil graag naar het centrum van de stad. 0
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį? H-- -o- i- --- -et--tat---? H-- k-- i- b-- h-- s------- H-e k-m i- b-j h-t s-a-i-n- --------------------------- Hoe kom ik bij het station? 0
Kaip man nuvykti į oro uostą? Ho---o-----b-- -e----h-h----? H-- k-- i- b-- d- l---------- H-e k-m i- b-j d- l-c-t-a-e-? ----------------------------- Hoe kom ik bij de luchthaven? 0
Kaip man nuvykti į miesto centrą? H-- --- i---n h--------um--an -e--ta-? H-- k-- i- i- h-- c------ v-- d- s---- H-e k-m i- i- h-t c-n-r-m v-n d- s-a-? -------------------------------------- Hoe kom ik in het centrum van de stad? 0
Man reikia taksi. I---eb-ee- t-xi -o-i-. I- h-- e-- t--- n----- I- h-b e-n t-x- n-d-g- ---------------------- Ik heb een taxi nodig. 0
Man reikia miesto plano. I---eb-ee------t--ron---odi-. I- h-- e-- p---------- n----- I- h-b e-n p-a-t-g-o-d n-d-g- ----------------------------- Ik heb een plattegrond nodig. 0
Man reikia viešbučio. Ik he- -en hotel--odig. I- h-- e-- h---- n----- I- h-b e-n h-t-l n-d-g- ----------------------- Ik heb een hotel nodig. 0
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį. I--wil -r----e-- au-o-hu---. I- w-- g---- e-- a--- h----- I- w-l g-a-g e-n a-t- h-r-n- ---------------------------- Ik wil graag een auto huren. 0
Štai mano kreditinė kortelė. H-----s--i---kr--i---aa-t. H--- i- m--- k------------ H-e- i- m-j- k-e-i-t-a-r-. -------------------------- Hier is mijn kredietkaart. 0
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės. H--- i--mi---rij-e---s. H--- i- m--- r--------- H-e- i- m-j- r-j-e-i-s- ----------------------- Hier is mijn rijbewijs. 0
Ką galima pamatyti mieste? W----s er -n--- -ta---- z-e-? W-- i- e- i- d- s--- t- z---- W-t i- e- i- d- s-a- t- z-e-? ----------------------------- Wat is er in de stad te zien? 0
Nueikite į senamiestį. Ga-------- --de----n------. G- n--- d- o--- b---------- G- n-a- d- o-d- b-n-e-s-a-. --------------------------- Ga naar de oude binnenstad. 0
Padarykite ekskursiją po miestą. M-a--ee- ---d-r---r-t. M--- e-- s------------ M-a- e-n s-a-s-o-d-i-. ---------------------- Maak een stadsrondrit. 0
Nueikite į uostą. G---aar ---ha---. G- n--- d- h----- G- n-a- d- h-v-n- ----------------- Ga naar de haven. 0
Padarykite ekskursiją po uostą. M-a- e-- -on-v-ar--i--d---av-n. M--- e-- r-------- i- d- h----- M-a- e-n r-n-v-a-t i- d- h-v-n- ------------------------------- Maak een rondvaart in de haven. 0
Kokių įžymybių dar yra be to? We-k--ande---bezie-s---rdig-ed-n -i-- er----al-e -ez-? W---- a----- b------------------ z--- e- b------ d---- W-l-e a-d-r- b-z-e-s-a-r-i-h-d-n z-j- e- b-h-l-e d-z-? ------------------------------------------------------ Welke andere bezienswaardigheden zijn er behalve deze? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Slavų kalbos

Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių. Jos priklauso indoeuropiečių šeimai. Egzistuoja apie 20 slavų kalbų. Pati populiariausia yra rusų. Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių. Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių. Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes. Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų. Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos. Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei. Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos. Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų. Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug. Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei. Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai. Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas. Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs. Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios. Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų. Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas. Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti. Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas. Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis. Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai. Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose. Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius. Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai: Wszystko będzie dobrze!