Pasikalbėjimų knygelė

lt Mieste   »   kk In the city

25 [dvidešimt penki]

Mieste

Mieste

25 [жиырма бес]

25 [jïırma bes]

In the city

[Qalada]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kazachų Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį. Маға- -окза----б--у к-ре-. М---- в------- б--- к----- М-ғ-н в-к-а-ғ- б-р- к-р-к- -------------------------- Маған вокзалға бару керек. 0
M-ğa-----za-ğ--barw -e-ek. M---- v------- b--- k----- M-ğ-n v-k-a-ğ- b-r- k-r-k- -------------------------- Mağan vokzalğa barw kerek.
(Aš) noriu (važiuoti) į oro uostą. М-ғ-н ә-еж-й-- --р--кер--. М---- ә------- б--- к----- М-ғ-н ә-е-а-ғ- б-р- к-р-к- -------------------------- Маған әуежайға бару керек. 0
M---n ---j-yğa ba---k-re-. M---- ä------- b--- k----- M-ğ-n ä-e-a-ğ- b-r- k-r-k- -------------------------- Mağan äwejayğa barw kerek.
(Aš) noriu į miesto centrą. Ма--н-қ-л- -рта-ығ----бару -ер--. М---- қ--- о--------- б--- к----- М-ғ-н қ-л- о-т-л-ғ-н- б-р- к-р-к- --------------------------------- Маған қала орталығына бару керек. 0
Ma--n -al- -r----ğ-n--b-rw kere-. M---- q--- o--------- b--- k----- M-ğ-n q-l- o-t-l-ğ-n- b-r- k-r-k- --------------------------------- Mağan qala ortalığına barw kerek.
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį? В--з---- қ--ай-б----- болады? В------- қ---- б----- б------ В-к-а-ғ- қ-л-й б-р-а- б-л-д-? ----------------------------- Вокзалға қалай барсам болады? 0
Vo---l-- ---a---ars-- -olad-? V------- q---- b----- b------ V-k-a-ğ- q-l-y b-r-a- b-l-d-? ----------------------------- Vokzalğa qalay barsam boladı?
Kaip man nuvykti į oro uostą? Ә-е----- қ-----б---а- б-----? Ә------- қ---- б----- б------ Ә-е-а-ғ- қ-л-й б-р-а- б-л-д-? ----------------------------- Әуежайға қалай барсам болады? 0
Ä-e-a-ğa ---ay-ba-s-----la--? Ä------- q---- b----- b------ Ä-e-a-ğ- q-l-y b-r-a- b-l-d-? ----------------------------- Äwejayğa qalay barsam boladı?
Kaip man nuvykti į miesto centrą? Қ-л- --------на-қ------а-с-м-бол-ды? Қ--- о--------- қ---- б----- б------ Қ-л- о-т-л-ғ-н- қ-л-й б-р-а- б-л-д-? ------------------------------------ Қала орталығына қалай барсам болады? 0
Qa-- --t------------y ba---- -o-a--? Q--- o--------- q---- b----- b------ Q-l- o-t-l-ğ-n- q-l-y b-r-a- b-l-d-? ------------------------------------ Qala ortalığına qalay barsam boladı?
Man reikia taksi. Ма-ан ---си-----к. М---- т---- к----- М-ғ-н т-к-и к-р-к- ------------------ Маған такси керек. 0
Mağ----a--ï ---ek. M---- t---- k----- M-ğ-n t-k-ï k-r-k- ------------------ Mağan taksï kerek.
Man reikia miesto plano. М---н -----ы- к---ас- кер--. М---- қ------ к------ к----- М-ғ-н қ-л-н-ң к-р-а-ы к-р-к- ---------------------------- Маған қаланың картасы керек. 0
Ma-a- qa----ñ--arta-ı ke--k. M---- q------ k------ k----- M-ğ-n q-l-n-ñ k-r-a-ı k-r-k- ---------------------------- Mağan qalanıñ kartası kerek.
Man reikia viešbučio. Маған--о-ақ үй--ере-. М---- қ---- ү- к----- М-ғ-н қ-н-қ ү- к-р-к- --------------------- Маған қонақ үй керек. 0
M-ğan --naq-üy---rek. M---- q---- ü- k----- M-ğ-n q-n-q ü- k-r-k- --------------------- Mağan qonaq üy kerek.
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį. Ме- жа------л---а-са- де- е---. М-- ж---- к---- а---- д-- е---- М-н ж-л-а к-л-к а-с-м д-п е-і-. ------------------------------- Мен жалға көлік алсам деп едім. 0
Me- j---- --l-k-alsam---p-edi-. M-- j---- k---- a---- d-- e---- M-n j-l-a k-l-k a-s-m d-p e-i-. ------------------------------- Men jalğa kölik alsam dep edim.
Štai mano kreditinė kortelė. Мін- м---- неси- ка--а-. М--- м---- н---- к------ М-н- м-н-ң н-с-е к-р-а-. ------------------------ Міне менің несие картам. 0
Mi-e--e----n------ar---. M--- m---- n---- k------ M-n- m-n-ñ n-s-e k-r-a-. ------------------------ Mine meniñ nesïe kartam.
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės. М-----е--ң -ү------і -у--ігім. М--- м---- ж-------- к-------- М-н- м-н-ң ж-р-і-у-і к-ә-і-і-. ------------------------------ Міне менің жүргізуші куәлігім. 0
Mi-e-m-----j-r-iz--i---ä-i-im. M--- m---- j-------- k-------- M-n- m-n-ñ j-r-i-w-i k-ä-i-i-. ------------------------------ Mine meniñ jürgizwşi kwäligim.
Ką galima pamatyti mieste? Қа---а -өрет-- н- бар? Қ----- к------ н- б--- Қ-л-д- к-р-т-н н- б-р- ---------------------- Қалада көретін не бар? 0
Q----a-k-re--- -e ba-? Q----- k------ n- b--- Q-l-d- k-r-t-n n- b-r- ---------------------- Qalada köretin ne bar?
Nueikite į senamiestį. Е--і қ--аға -------. Е--- қ----- б------- Е-к- қ-л-ғ- б-р-ң-з- -------------------- Ескі қалаға барыңыз. 0
E----qal----barıñ--. E--- q----- b------- E-k- q-l-ğ- b-r-ñ-z- -------------------- Eski qalağa barıñız.
Padarykite ekskursiją po miestą. Қ-л------лып эк--ур-ия ----ң-з. Қ----- ш---- э-------- ж------- Қ-л-н- ш-л-п э-с-у-с-я ж-с-ң-з- ------------------------------- Қаланы шолып экскурсия жасаңыз. 0
Qala-ı -o--- -ksk-r---- ja-a-ız. Q----- ş---- é--------- j------- Q-l-n- ş-l-p é-s-w-s-y- j-s-ñ-z- -------------------------------- Qalanı şolıp ékskwrsïya jasañız.
Nueikite į uostą. П-рт-а--а-ы---. П----- б------- П-р-қ- б-р-ң-з- --------------- Портқа барыңыз. 0
Port-a b--ıñız. P----- b------- P-r-q- b-r-ñ-z- --------------- Portqa barıñız.
Padarykite ekskursiją po uostą. Пор-қа-эк-ку--и- ж-с--ыз. П----- э-------- ж------- П-р-қ- э-с-у-с-я ж-с-ң-з- ------------------------- Портқа экскурсия жасаңыз. 0
P---qa -k-----ïya j--a--z. P----- é--------- j------- P-r-q- é-s-w-s-y- j-s-ñ-z- -------------------------- Portqa ékskwrsïya jasañız.
Kokių įžymybių dar yra be to? О-ан б--қа---ғы-қ----й -ө-ікті--ерле- --р? О--- б---- т--- қ----- к------ ж----- б--- О-а- б-с-а т-ғ- қ-н-а- к-р-к-і ж-р-е- б-р- ------------------------------------------ Одан басқа тағы қандай көрікті жерлер бар? 0
O-an bas----ağ---a---- kör-kt-------- bar? O--- b---- t--- q----- k------ j----- b--- O-a- b-s-a t-ğ- q-n-a- k-r-k-i j-r-e- b-r- ------------------------------------------ Odan basqa tağı qanday körikti jerler bar?

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Slavų kalbos

Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių. Jos priklauso indoeuropiečių šeimai. Egzistuoja apie 20 slavų kalbų. Pati populiariausia yra rusų. Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių. Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių. Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes. Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų. Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos. Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei. Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos. Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų. Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug. Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei. Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai. Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas. Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs. Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios. Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų. Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas. Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti. Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas. Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis. Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai. Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose. Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius. Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai: Wszystko będzie dobrze!