Pasikalbėjimų knygelė

lt Mieste   »   be У горадзе

25 [dvidešimt penki]

Mieste

Mieste

25 [дваццаць пяць]

25 [dvatstsats’ pyats’]

У горадзе

[U goradze]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių baltarusių Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį. М-е-т-э----- --к---. М-- т---- н- в------ М-е т-э-а н- в-к-а-. -------------------- Мне трэба на вакзал. 0
M-e tre----------a-. M-- t---- n- v------ M-e t-e-a n- v-k-a-. -------------------- Mne treba na vakzal.
(Aš) noriu (važiuoti) į oro uostą. М-е-т------ а-рап---. М-- т---- ў а-------- М-е т-э-а ў а-р-п-р-. --------------------- Мне трэба ў аэрапорт. 0
Mn--t--ba - ----p--t. M-- t---- u a-------- M-e t-e-a u a-r-p-r-. --------------------- Mne treba u aeraport.
(Aš) noriu į miesto centrą. М-е--р-б- --ц---р -----а. М-- т---- ў ц---- г------ М-е т-э-а ў ц-н-р г-р-д-. ------------------------- Мне трэба ў цэнтр горада. 0
M-- --eb--u tse-tr g--ad-. M-- t---- u t----- g------ M-e t-e-a u t-e-t- g-r-d-. -------------------------- Mne treba u tsentr gorada.
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį? Як-м-е трап--ь н---а-з-л? Я- м-- т------ н- в------ Я- м-е т-а-і-ь н- в-к-а-? ------------------------- Як мне трапіць на вакзал? 0
Y-k -n--trap---- na-v-kz-l? Y-- m-- t------- n- v------ Y-k m-e t-a-і-s- n- v-k-a-? --------------------------- Yak mne trapіts’ na vakzal?
Kaip man nuvykti į oro uostą? Як-м-е -р-піц- у--эр--ор-? Я- м-- т------ у а-------- Я- м-е т-а-і-ь у а-р-п-р-? -------------------------- Як мне трапіць у аэрапорт? 0
Yak m-e-t-a-іt-- u-a-r-p--t? Y-- m-- t------- u a-------- Y-k m-e t-a-і-s- u a-r-p-r-? ---------------------------- Yak mne trapіts’ u aeraport?
Kaip man nuvykti į miesto centrą? Як------рап-ц--у----т- --рад-? Я- м-- т------ у ц---- г------ Я- м-е т-а-і-ь у ц-н-р г-р-д-? ------------------------------ Як мне трапіць у цэнтр горада? 0
Y-k--ne-trapіt-’-u--s---- -ora-a? Y-- m-- t------- u t----- g------ Y-k m-e t-a-і-s- u t-e-t- g-r-d-? --------------------------------- Yak mne trapіts’ u tsentr gorada?
Man reikia taksi. М-е-па-рэ---е-т----. М-- п-------- т----- М-е п-т-э-н-е т-к-і- -------------------- Мне патрэбнае таксі. 0
Mne--a----n-e--a---. M-- p-------- t----- M-e p-t-e-n-e t-k-і- -------------------- Mne patrebnae taksі.
Man reikia miesto plano. М-е-п--рэбн-я ка-т----рада. М-- п-------- к---- г------ М-е п-т-э-н-я к-р-а г-р-д-. --------------------------- Мне патрэбная карта горада. 0
M-e-pa---b-a---ka-ta -o-ad-. M-- p--------- k---- g------ M-e p-t-e-n-y- k-r-a g-r-d-. ---------------------------- Mne patrebnaya karta gorada.
Man reikia viešbučio. М-е --трэб--я г----н--а. М-- п-------- г--------- М-е п-т-э-н-я г-с-і-і-а- ------------------------ Мне патрэбная гасцініца. 0
M-e--a--ebn-y-----t--n-t--. M-- p--------- g----------- M-e p-t-e-n-y- g-s-s-n-t-a- --------------------------- Mne patrebnaya gastsіnіtsa.
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį. Я-х-цеў-бы / хацела -- -з-----а-ра--т -а----. Я х---- б- / х----- б- ў---- н------- м------ Я х-ц-ў б- / х-ц-л- б- ў-я-ь н-п-а-а- м-ш-н-. --------------------------------------------- Я хацеў бы / хацела бы ўзяць напракат машыну. 0
Ya--h---e- -----k-at-e-a b- uz--ts--na-r-k-t---shynu. Y- k------ b- / k------- b- u------ n------- m------- Y- k-a-s-u b- / k-a-s-l- b- u-y-t-’ n-p-a-a- m-s-y-u- ----------------------------------------------------- Ya khatseu by / khatsela by uzyats’ naprakat mashynu.
Štai mano kreditinė kortelė. В-с--м---к-э-ы-н-я ------. В--- м-- к-------- к------ В-с- м-я к-э-ы-н-я к-р-к-. -------------------------- Вось мая крэдытная картка. 0
Vo-’-may- -re--t--ya--ar-k-. V--- m--- k--------- k------ V-s- m-y- k-e-y-n-y- k-r-k-. ---------------------------- Vos’ maya kredytnaya kartka.
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės. Во-ь---ё -а----е---к-- пасв---а-не. В--- м-- в------------ п----------- В-с- м-ё в-д-і-е-ь-к-е п-с-е-ч-н-е- ----------------------------------- Вось маё вадзіцельскае пасведчанне. 0
V----ma--vad-і-se--s-a- pa-ved-han-e. V--- m-- v------------- p------------ V-s- m-e v-d-і-s-l-s-a- p-s-e-c-a-n-. ------------------------------------- Vos’ mae vadzіtsel’skae pasvedchanne.
Ką galima pamatyti mieste? Ш-о мо--а-паг----ец--у---р---е? Ш-- м---- п--------- у г------- Ш-о м-ж-а п-г-я-з-ц- у г-р-д-е- ------------------------------- Што можна паглядзець у горадзе? 0
S-t- -o-hna pag---dz---------r----? S--- m----- p----------- u g------- S-t- m-z-n- p-g-y-d-e-s- u g-r-d-e- ----------------------------------- Shto mozhna paglyadzets’ u goradze?
Nueikite į senamiestį. Сха-з--- ў -т--ы го--д! С------- ў с---- г----- С-а-з-ц- ў с-а-ы г-р-д- ----------------------- Схадзіце ў стары горад! 0
S--a-z---- u st-ry g--ad! S--------- u s---- g----- S-h-d-і-s- u s-a-y g-r-d- ------------------------- Skhadzіtse u stary gorad!
Padarykite ekskursiją po miestą. Зраб--е -к-ку-----на-а-т-бус-! З------ э-------- н- а-------- З-а-і-е э-с-у-с-ю н- а-т-б-с-! ------------------------------ Зрабіце экскурсію на аўтобусе! 0
Zra--ts- e-skur-і-u -a-a-tobu--! Z------- e--------- n- a-------- Z-a-і-s- e-s-u-s-y- n- a-t-b-s-! -------------------------------- Zrabіtse ekskursіyu na autobuse!
Nueikite į uostą. Сха-зіц- - порт! С------- ў п---- С-а-з-ц- ў п-р-! ---------------- Схадзіце ў порт! 0
Skhad-і--- u--o-t! S--------- u p---- S-h-d-і-s- u p-r-! ------------------ Skhadzіtse u port!
Padarykite ekskursiją po uostą. З--б-це э-ск--с---па --р-е! З------ э-------- п- п----- З-а-і-е э-с-у-с-ю п- п-р-е- --------------------------- Зрабіце экскурсію па порце! 0
Z-----s- -k-k--s-y---a --r--e! Z------- e--------- p- p------ Z-a-і-s- e-s-u-s-y- p- p-r-s-! ------------------------------ Zrabіtse ekskursіyu pa portse!
Kokių įžymybių dar yra be to? Я-ія-яш---с--в-та-ц---ут ё-ць---ра---гэт---? Я--- я--- с--------- т-- ё--- а----- г------ Я-і- я-ч- с-а-у-а-ц- т-т ё-ц- а-р-м- г-т-г-? -------------------------------------------- Якія яшчэ славутасці тут ёсць акрамя гэтага? 0
Yak-ya -a--che sl-vu-as--- -u- -os-s’ ---a--------g-? Y----- y------ s---------- t-- y----- a------ g------ Y-k-y- y-s-c-e s-a-u-a-t-і t-t y-s-s- a-r-m-a g-t-g-? ----------------------------------------------------- Yakіya yashche slavutastsі tut yosts’ akramya getaga?

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Slavų kalbos

Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių. Jos priklauso indoeuropiečių šeimai. Egzistuoja apie 20 slavų kalbų. Pati populiariausia yra rusų. Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių. Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių. Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes. Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų. Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos. Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei. Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos. Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų. Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug. Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei. Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai. Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas. Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs. Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios. Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų. Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas. Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti. Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas. Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis. Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai. Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose. Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius. Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai: Wszystko będzie dobrze!