Pasikalbėjimų knygelė

lt Mieste   »   cs Ve městě

25 [dvidešimt penki]

Mieste

Mieste

25 [dvacet pět]

Ve městě

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių čekų Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį. C------e-) ---n-----í. C--- (---- n- n------- C-c- (-e-) n- n-d-a-í- ---------------------- Chci (jet) na nádraží. 0
(Aš) noriu (važiuoti) į oro uostą. C-c- -jet- -----t--tě. C--- (---- n- l------- C-c- (-e-) n- l-t-š-ě- ---------------------- Chci (jet) na letiště. 0
(Aš) noriu į miesto centrą. Ch-i-(jet- -o-centr-. C--- (---- d- c------ C-c- (-e-) d- c-n-r-. --------------------- Chci (jet) do centra. 0
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį? J-- se d-s-anu ---n----ží? J-- s- d------ n- n------- J-k s- d-s-a-u n- n-d-a-í- -------------------------- Jak se dostanu na nádraží? 0
Kaip man nuvykti į oro uostą? Jak -----stanu na-let-š--? J-- s- d------ n- l------- J-k s- d-s-a-u n- l-t-š-ě- -------------------------- Jak se dostanu na letiště? 0
Kaip man nuvykti į miesto centrą? J---s- do----- -- --nt--? J-- s- d------ d- c------ J-k s- d-s-a-u d- c-n-r-? ------------------------- Jak se dostanu do centra? 0
Man reikia taksi. P-tře-uj--t-x-. P-------- t---- P-t-e-u-i t-x-. --------------- Potřebuji taxi. 0
Man reikia miesto plano. P--ře-u-i---á--m--ta. P-------- p--- m----- P-t-e-u-i p-á- m-s-a- --------------------- Potřebuji plán města. 0
Man reikia viešbučio. P-tř-b--i-ho-e-. P-------- h----- P-t-e-u-i h-t-l- ---------------- Potřebuji hotel. 0
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį. C-ci-s--p-----mout-aut-. C--- s- p--------- a---- C-c- s- p-o-a-m-u- a-t-. ------------------------ Chci si pronajmout auto. 0
Štai mano kreditinė kortelė. T-----e-m--e kreditn--ka---. T--- j- m--- k------- k----- T-d- j- m-j- k-e-i-n- k-r-a- ---------------------------- Tady je moje kreditní karta. 0
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės. Ta----e -----id-č-ký--rů--z. T--- j- m-- ř------- p------ T-d- j- m-j ř-d-č-k- p-ů-a-. ---------------------------- Tady je můj řidičský průkaz. 0
Ką galima pamatyti mieste? C---e-- --m-o-měs-- --v----í? C- j- v t---- m---- k v------ C- j- v t-m-o m-s-ě k v-d-n-? ----------------------------- Co je v tomto městě k vidění? 0
Nueikite į senamiestį. Bě-te -o-st--éh- --s-a. B---- d- s------ m----- B-ž-e d- s-a-é-o m-s-a- ----------------------- Běžte do starého města. 0
Padarykite ekskursiją po miestą. Zúč---něte--e-o--u--í -í-dy m-s-e-. Z--------- s- o------ j---- m------ Z-č-s-n-t- s- o-r-ž-í j-z-y m-s-e-. ----------------------------------- Zúčastněte se okružní jízdy městem. 0
Nueikite į uostą. Běžte -o-p--sta-u. B---- d- p-------- B-ž-e d- p-í-t-v-. ------------------ Běžte do přístavu. 0
Padarykite ekskursiją po uostą. Z-č-s-nět--s- ---už-- jízdy---ís-a-e-. Z--------- s- o------ j---- p--------- Z-č-s-n-t- s- o-r-ž-í j-z-y p-í-t-v-m- -------------------------------------- Zúčastněte se okružní jízdy přístavem. 0
Kokių įžymybių dar yra be to? J----d--ší p-m-t----nost- -s-- ---y-je-t-? J--- d---- p------------- j--- t--- j----- J-k- d-l-í p-m-t-h-d-o-t- j-o- t-d- j-š-ě- ------------------------------------------ Jaké další pamětihodnosti jsou tady ještě? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Slavų kalbos

Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių. Jos priklauso indoeuropiečių šeimai. Egzistuoja apie 20 slavų kalbų. Pati populiariausia yra rusų. Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių. Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių. Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes. Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų. Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos. Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei. Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos. Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų. Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug. Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei. Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai. Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas. Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs. Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios. Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų. Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas. Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti. Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas. Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis. Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai. Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose. Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius. Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai: Wszystko będzie dobrze!