Pasikalbėjimų knygelė

lt Mieste   »   nn In the city

25 [dvidešimt penki]

Mieste

Mieste

25 [tjuefem]

In the city

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių nynorskas Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį. E----l til to---asjo---. E- v-- t-- t------------ E- v-l t-l t-g-t-s-o-e-. ------------------------ Eg vil til togstasjonen. 0
(Aš) noriu (važiuoti) į oro uostą. Eg-vil t-l---ypl-s-e-. E- v-- t-- f---------- E- v-l t-l f-y-l-s-e-. ---------------------- Eg vil til flyplassen. 0
(Aš) noriu į miesto centrą. Eg --l-til-s---r-m. E- v-- t-- s------- E- v-l t-l s-n-r-m- ------------------- Eg vil til sentrum. 0
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį? Ko-------j-m--- t---tog--a---ne-? K------ k--- e- t-- t------------ K-r-e-s k-e- e- t-l t-g-t-s-o-e-? --------------------------------- Korleis kjem eg til togstasjonen? 0
Kaip man nuvykti į oro uostą? K----i--kj----- til f-yp-a----? K------ k--- e- t-- f---------- K-r-e-s k-e- e- t-l f-y-l-s-e-? ------------------------------- Korleis kjem eg til flyplassen? 0
Kaip man nuvykti į miesto centrą? K---ei- -jem eg t-l----tr--? K------ k--- e- t-- s------- K-r-e-s k-e- e- t-l s-n-r-m- ---------------------------- Korleis kjem eg til sentrum? 0
Man reikia taksi. E- tr-ng ----r---e. E- t---- e- d------ E- t-e-g e- d-o-j-. ------------------- Eg treng ei drosje. 0
Man reikia miesto plano. Eg-t-eng-eit k--- --e- by--. E- t---- e-- k--- o--- b---- E- t-e-g e-t k-r- o-e- b-e-. ---------------------------- Eg treng eit kart over byen. 0
Man reikia viešbučio. Eg--re-g---t --te-l. E- t---- e-- h------ E- t-e-g e-t h-t-l-. -------------------- Eg treng eit hotell. 0
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį. Eg-v-l-g-e-ne -ei-e-ei- bi-. E- v-- g----- l---- e-- b--- E- v-l g-e-n- l-i-e e-n b-l- ---------------------------- Eg vil gjerne leige ein bil. 0
Štai mano kreditinė kortelė. H-r e- -r--i-t--r--t-m--t. H-- e- k------------ m---- H-r e- k-e-i-t-o-t-t m-t-. -------------------------- Her er kredittkortet mitt. 0
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės. Her ----ø--r----et -itt. H-- e- f---------- m---- H-r e- f-r-r-o-t-t m-t-. ------------------------ Her er førarkortet mitt. 0
Ką galima pamatyti mieste? Kv- -r-------sjå-i -y--? K-- e- d-- å s-- i b---- K-a e- d-t å s-å i b-e-? ------------------------ Kva er det å sjå i byen? 0
Nueikite į senamiestį. G--i----l---en. G- i g--------- G- i g-m-e-y-n- --------------- Gå i gamlebyen. 0
Padarykite ekskursiją po miestą. D-a-på---vi-i-- i b--n. D-- p- o------- i b---- D-a p- o-v-s-n- i b-e-. ----------------------- Dra på omvising i byen. 0
Nueikite į uostą. Gå t-l---mn-. G- t-- h----- G- t-l h-m-a- ------------- Gå til hamna. 0
Padarykite ekskursiją po uostą. D-a p- b-to-v----g. D-- p- b----------- D-a p- b-t-m-i-i-g- ------------------- Dra på båtomvising. 0
Kokių įžymybių dar yra be to? K-a---n- er ----t å---å? K-- a--- e- v---- å s--- K-a a-n- e- v-r-t å s-å- ------------------------ Kva anna er verdt å sjå? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Slavų kalbos

Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių. Jos priklauso indoeuropiečių šeimai. Egzistuoja apie 20 slavų kalbų. Pati populiariausia yra rusų. Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių. Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių. Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes. Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų. Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos. Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei. Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos. Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų. Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug. Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei. Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai. Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas. Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs. Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios. Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų. Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas. Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti. Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas. Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis. Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai. Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose. Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius. Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai: Wszystko będzie dobrze!