Pasikalbėjimų knygelė

lt Mieste   »   sl V mestu

25 [dvidešimt penki]

Mieste

Mieste

25 [petindvajset]

V mestu

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių slovėnų Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį. Ra- b- š-- / R--- b- š-- n- ž--------- p------. Rad bi šel / Rada bi šla na železniško postajo. 0
(Aš) noriu (važiuoti) į oro uostą. Ra- b- š-- / R--- b- š-- n- l--------. Rad bi šel / Rada bi šla na letališče. 0
(Aš) noriu į miesto centrą. Ra- b- š-- / R--- b- š-- v c----- m----. Rad bi šel / Rada bi šla v center mesta. 0
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį? Ka-- p----- n- ž--------- p------? Kako pridem na železniško postajo? 0
Kaip man nuvykti į oro uostą? Ka-- p----- n- l--------? Kako pridem na letališče? 0
Kaip man nuvykti į miesto centrą? Ka-- p----- v c----- m----. Kako pridem v center mesta. 0
Man reikia taksi. Po-------- t----. Potrebujem taksi. 0
Man reikia miesto plano. Po-------- z-------- m----. Potrebujem zemljevid mesta. 0
Man reikia viešbučio. Po-------- h----. Potrebujem hotel. 0
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį. Ra- b- n---- (n-----) a---. Rad bi najel (najela) avto. 0
Štai mano kreditinė kortelė. Tu j- m--- k------- k------. Tu je moja kreditna kartica. 0
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės. Tu j- m--- v------- d---------. Tu je moje vozniško dovoljenje. 0
Ką galima pamatyti mieste? Ka- s- d- v----- v m----? Kaj se da videti v mestu? 0
Nueikite į senamiestį. Po----- v s---- d-- m----. Pojdite v stari del mesta. 0
Padarykite ekskursiją po miestą. Po----- n- k----- v----- p- m----. Pojdite na krožno vožnjo po mestu. 0
Nueikite į uostą. Po----- v p----------. Pojdite v pristanišče. 0
Padarykite ekskursiją po uostą. Po----- n- k----- v----- p- p----------. Pojdite na krožno vožnjo po pristanišču. 0
Kokių įžymybių dar yra be to? Ka- j- š- v----- o-----? Kaj je še vredno ogleda? 0

Slavų kalbos

Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių. Jos priklauso indoeuropiečių šeimai. Egzistuoja apie 20 slavų kalbų. Pati populiariausia yra rusų. Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių. Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių. Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes. Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų. Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos. Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei. Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos. Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų. Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug. Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei. Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai. Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas. Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs. Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios. Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų. Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas. Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti. Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas. Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis. Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai. Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose. Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius. Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai: Wszystko będzie dobrze!