Pasikalbėjimų knygelė

lt Mieste   »   ka ქალაქში

25 [dvidešimt penki]

Mieste

Mieste

25 [ოცდახუთი]

25 [otsdakhuti]

ქალაქში

[kalakshi]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių gruzinų Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį. სად-ურ---მინ--. სადგურზე მინდა. ს-დ-უ-ზ- მ-ნ-ა- --------------- სადგურზე მინდა. 0
sad--r------d-. sadgurze minda. s-d-u-z- m-n-a- --------------- sadgurze minda.
(Aš) noriu (važiuoti) į oro uostą. აერ----ტ-ი--ი---. აეროპორტში მინდა. ა-რ-პ-რ-შ- მ-ნ-ა- ----------------- აეროპორტში მინდა. 0
a----'-r--s-- -in--. aerop'ort'shi minda. a-r-p-o-t-s-i m-n-a- -------------------- aerop'ort'shi minda.
(Aš) noriu į miesto centrą. ქა--ქ-----ნტრ------დ-. ქალაქის ცენტრში მინდა. ქ-ლ-ქ-ს ც-ნ-რ-ი მ-ნ-ა- ---------------------- ქალაქის ცენტრში მინდა. 0
k-----s--sent-r-h- --nda. kalakis tsent'rshi minda. k-l-k-s t-e-t-r-h- m-n-a- ------------------------- kalakis tsent'rshi minda.
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį? რ-გორ-მ-ვიდე სა-გუ--მ-ე? როგორ მივიდე სადგურამდე? რ-გ-რ მ-ვ-დ- ს-დ-უ-ა-დ-? ------------------------ როგორ მივიდე სადგურამდე? 0
r--or -iv-d---a-gur----? rogor mivide sadguramde? r-g-r m-v-d- s-d-u-a-d-? ------------------------ rogor mivide sadguramde?
Kaip man nuvykti į oro uostą? რ---რ---ვი---აე-ო-ო------? როგორ მივიდე აეროპორტამდე? რ-გ-რ მ-ვ-დ- ა-რ-პ-რ-ა-დ-? -------------------------- როგორ მივიდე აეროპორტამდე? 0
r---r-mivi-e ae--p'or-'a-d-? rogor mivide aerop'ort'amde? r-g-r m-v-d- a-r-p-o-t-a-d-? ---------------------------- rogor mivide aerop'ort'amde?
Kaip man nuvykti į miesto centrą? რ-გორ მი-იდე-ქა---ის ც-----მდ-? როგორ მივიდე ქალაქის ცენტრამდე? რ-გ-რ მ-ვ-დ- ქ-ლ-ქ-ს ც-ნ-რ-მ-ე- ------------------------------- როგორ მივიდე ქალაქის ცენტრამდე? 0
ro-o---i---e-k----is---e-t'r----? rogor mivide kalakis tsent'ramde? r-g-r m-v-d- k-l-k-s t-e-t-r-m-e- --------------------------------- rogor mivide kalakis tsent'ramde?
Man reikia taksi. ტ------ჭი-დ-ბ-. ტაქსი მჭირდება. ტ-ქ-ი მ-ი-დ-ბ-. --------------- ტაქსი მჭირდება. 0
t---si m--'i--eb-. t'aksi mch'irdeba. t-a-s- m-h-i-d-b-. ------------------ t'aksi mch'irdeba.
Man reikia miesto plano. ქ-ლ-ქი- რუ-- ----დე--. ქალაქის რუკა მჭირდება. ქ-ლ-ქ-ს რ-კ- მ-ი-დ-ბ-. ---------------------- ქალაქის რუკა მჭირდება. 0
ka--ki- -uk---mch-ir-eb-. kalakis ruk'a mch'irdeba. k-l-k-s r-k-a m-h-i-d-b-. ------------------------- kalakis ruk'a mch'irdeba.
Man reikia viešbučio. ს----მ-ო--ჭი-დე-ა. სასტუმრო მჭირდება. ს-ს-უ-რ- მ-ი-დ-ბ-. ------------------ სასტუმრო მჭირდება. 0
s-s---m-o mch'ir----. sast'umro mch'irdeba. s-s-'-m-o m-h-i-d-b-. --------------------- sast'umro mch'irdeba.
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį. მინდ- მან-ანა --ქ--ავ-. მინდა მანქანა ვიქირავო. მ-ნ-ა მ-ნ-ა-ა ვ-ქ-რ-ვ-. ----------------------- მინდა მანქანა ვიქირავო. 0
m---a--a-k--- -------o. minda mankana vikiravo. m-n-a m-n-a-a v-k-r-v-. ----------------------- minda mankana vikiravo.
Štai mano kreditinė kortelė. ა---ჩემი---კ-ედიტ- ბ-რათი. აი, ჩემი საკრედიტო ბარათი. ა-, ჩ-მ- ს-კ-ე-ი-ო ბ-რ-თ-. -------------------------- აი, ჩემი საკრედიტო ბარათი. 0
a-----e-- s-k-----t-- ----ti. ai, chemi sak'redit'o barati. a-, c-e-i s-k-r-d-t-o b-r-t-. ----------------------------- ai, chemi sak'redit'o barati.
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės. აი,-ჩ--ი----თ-ის-მოწმ---. აი, ჩემი მართვის მოწმობა. ა-, ჩ-მ- მ-რ-ვ-ს მ-წ-ო-ა- ------------------------- აი, ჩემი მართვის მოწმობა. 0
a----hem------vi---o--'m---. ai, chemi martvis mots'moba. a-, c-e-i m-r-v-s m-t-'-o-a- ---------------------------- ai, chemi martvis mots'moba.
Ką galima pamatyti mieste? რ---რ-- ქ--ა------ნ-ხ-ვ-? რა არის ქალაქში სანახავი? რ- ა-ი- ქ-ლ-ქ-ი ს-ნ-ხ-ვ-? ------------------------- რა არის ქალაქში სანახავი? 0
r---ris---lakshi-s---k-av-? ra aris kalakshi sanakhavi? r- a-i- k-l-k-h- s-n-k-a-i- --------------------------- ra aris kalakshi sanakhavi?
Nueikite į senamiestį. წ--ით--ვ-- ქალ-ქშ-! წადით ძველ ქალაქში! წ-დ-თ ძ-ე- ქ-ლ-ქ-ი- ------------------- წადით ძველ ქალაქში! 0
t--adit--zv-- kala-shi! ts'adit dzvel kalakshi! t-'-d-t d-v-l k-l-k-h-! ----------------------- ts'adit dzvel kalakshi!
Padarykite ekskursiją po miestą. მოა-ყვ-თ---ს-ურსი- ქა--ქ-ი! მოაწყვეთ ექსკურსია ქალაქში! მ-ა-ყ-ე- ე-ს-უ-ს-ა ქ-ლ-ქ-ი- --------------------------- მოაწყვეთ ექსკურსია ქალაქში! 0
m-at-'q-et--k--'u-s-a-kalaksh-! moats'qvet eksk'ursia kalakshi! m-a-s-q-e- e-s-'-r-i- k-l-k-h-! ------------------------------- moats'qvet eksk'ursia kalakshi!
Nueikite į uostą. წ-დით -ა--ად---შ-! წადით ნავსადგურში! წ-დ-თ ნ-ვ-ა-გ-რ-ი- ------------------ წადით ნავსადგურში! 0
t----i- n--sad-u----! ts'adit navsadgurshi! t-'-d-t n-v-a-g-r-h-! --------------------- ts'adit navsadgurshi!
Padarykite ekskursiją po uostą. მ---ყვ-თ -ქ-კურ-ია ----ად---შ-! მოაწყვეთ ექსკურსია ნავსადგურში! მ-ა-ყ-ე- ე-ს-უ-ს-ა ნ-ვ-ა-გ-რ-ი- ------------------------------- მოაწყვეთ ექსკურსია ნავსადგურში! 0
moat-'q-et -k--'u---a -avs-------i! moats'qvet eksk'ursia navsadgurshi! m-a-s-q-e- e-s-'-r-i- n-v-a-g-r-h-! ----------------------------------- moats'qvet eksk'ursia navsadgurshi!
Kokių įžymybių dar yra be to? კი--- ----ა-ახა---ბია? კიდევ რა სანახაობებია? კ-დ-ვ რ- ს-ნ-ხ-ო-ე-ი-? ---------------------- კიდევ რა სანახაობებია? 0
k-i-----a -anak--o-eb--? k'idev ra sanakhaobebia? k-i-e- r- s-n-k-a-b-b-a- ------------------------ k'idev ra sanakhaobebia?

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Slavų kalbos

Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių. Jos priklauso indoeuropiečių šeimai. Egzistuoja apie 20 slavų kalbų. Pati populiariausia yra rusų. Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių. Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių. Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes. Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų. Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos. Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei. Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos. Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų. Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug. Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei. Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai. Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas. Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs. Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios. Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų. Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas. Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti. Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas. Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis. Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai. Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose. Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius. Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai: Wszystko będzie dobrze!