Pasikalbėjimų knygelė

lt Mieste   »   pl W mieście

25 [dvidešimt penki]

Mieste

Mieste

25 [dwadzieścia pięć]

W mieście

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių lenkų Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį. Ch------- / C--------- d----- s-- n- d------. Chciałbym / Chciałabym dostać się na dworzec. 0
(Aš) noriu (važiuoti) į oro uostą. Ch------- / C--------- d----- s-- n- l-------. Chciałbym / Chciałabym dostać się na lotnisko. 0
(Aš) noriu į miesto centrą. Ch------- / C--------- d----- s-- d- c------ m-----. Chciałbym / Chciałabym dostać się do centrum miasta. 0
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį? Ja- d---- d- d-----? Jak dotrę do dworca? 0
Kaip man nuvykti į oro uostą? Ja- d---- n- l-------. Jak dotrę na lotnisko. 0
Kaip man nuvykti į miesto centrą? Ja- d---- d- c------ m-----? Jak dotrę do centrum miasta? 0
Man reikia taksi. Po------- m- j--- t-------. Potrzebna mi jest taksówka. 0
Man reikia miesto plano. Po------- m- j--- p--- m-----. Potrzebny mi jest plan miasta. 0
Man reikia viešbučio. Po------- m- j--- h----. Potrzebny mi jest hotel. 0
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį. Ch------- / C--------- w--------- s-------. Chciałbym / Chciałabym wypożyczyć samochód. 0
Štai mano kreditinė kortelė. Tu j--- m--- k---- k--------. Tu jest moja karta kredytowa. 0
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės. Tu j--- m--- p---- j----. Tu jest moje prawo jazdy. 0
Ką galima pamatyti mieste? Co m---- o------- w t-- m------? Co można obejrzeć w tym mieście? 0
Nueikite į senamiestį. Pr---- p---- n- s-------. / N---- p-- / p--- i---- n- s-------. Proszę pójść na starówkę. / Niech pan / pani idzie na starówkę. 0
Padarykite ekskursiją po miestą. Pr---- w----- s-- n- p---------- p- m------. Proszę wybrać się na przejażdżkę po mieście. 0
Nueikite į uostą. Pr---- p---- d- p----. / N---- p-- / p--- i---- d- p----. Proszę pójść do portu. / Niech pan / pani idzie do portu. 0
Padarykite ekskursiją po uostą. Pr---- w----- s-- n- p---------- p- p-----. Proszę wybrać się na przejażdżkę po porcie. 0
Kokių įžymybių dar yra be to? Co w---- j------ z-------? Co warto jeszcze zobaczyć? 0

Slavų kalbos

Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių. Jos priklauso indoeuropiečių šeimai. Egzistuoja apie 20 slavų kalbų. Pati populiariausia yra rusų. Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių. Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių. Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes. Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų. Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos. Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei. Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos. Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų. Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug. Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei. Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai. Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas. Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs. Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios. Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų. Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas. Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti. Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas. Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis. Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai. Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose. Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius. Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai: Wszystko będzie dobrze!