Pasikalbėjimų knygelė

lt Mieste   »   fi Kaupungissa

25 [dvidešimt penki]

Mieste

Mieste

25 [kaksikymmentäviisi]

Kaupungissa

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių suomių Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį. T---o--r---ati---ema-l-. Tahdon rautatieasemalle. T-h-o- r-u-a-i-a-e-a-l-. ------------------------ Tahdon rautatieasemalle. 0
(Aš) noriu (važiuoti) į oro uostą. T--do--l--toke--ä-l-. Tahdon lentokentälle. T-h-o- l-n-o-e-t-l-e- --------------------- Tahdon lentokentälle. 0
(Aš) noriu į miesto centrą. Ta--on -esku-t-a-. Tahdon keskustaan. T-h-o- k-s-u-t-a-. ------------------ Tahdon keskustaan. 0
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį? Mit-n pä-s-n r-ut-t-e---m--l-? Miten pääsen rautatieasemalle? M-t-n p-ä-e- r-u-a-i-a-e-a-l-? ------------------------------ Miten pääsen rautatieasemalle? 0
Kaip man nuvykti į oro uostą? Mi-en-p---------t-----ä---? Miten pääsen lentokentälle? M-t-n p-ä-e- l-n-o-e-t-l-e- --------------------------- Miten pääsen lentokentälle? 0
Kaip man nuvykti į miesto centrą? Miten-pä---n -esk-s-aa-? Miten pääsen keskustaan? M-t-n p-ä-e- k-s-u-t-a-? ------------------------ Miten pääsen keskustaan? 0
Man reikia taksi. T-r--t--n ---si-. Tarvitsen taksin. T-r-i-s-n t-k-i-. ----------------- Tarvitsen taksin. 0
Man reikia miesto plano. Ta----sen-k-up-n--n ka-t--. Tarvitsen kaupungin kartan. T-r-i-s-n k-u-u-g-n k-r-a-. --------------------------- Tarvitsen kaupungin kartan. 0
Man reikia viešbučio. T-rvi-----h-t-l-i-. Tarvitsen hotellin. T-r-i-s-n h-t-l-i-. ------------------- Tarvitsen hotellin. 0
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį. T-ht--si- ---k-a-a--ut-n. Tahtoisin vuokrata auton. T-h-o-s-n v-o-r-t- a-t-n- ------------------------- Tahtoisin vuokrata auton. 0
Štai mano kreditinė kortelė. T-ssä on l---t-kortti-i. Tässä on luottokorttini. T-s-ä o- l-o-t-k-r-t-n-. ------------------------ Tässä on luottokorttini. 0
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės. Tä--- on---o-ort-ini. Tässä on ajokorttini. T-s-ä o- a-o-o-t-i-i- --------------------- Tässä on ajokorttini. 0
Ką galima pamatyti mieste? Mitä näh--vy-k-i---au--ngis-a on? Mitä nähtävyyksiä kaupungissa on? M-t- n-h-ä-y-k-i- k-u-u-g-s-a o-? --------------------------------- Mitä nähtävyyksiä kaupungissa on? 0
Nueikite į senamiestį. Me-----v-nh--nka-pun--in. Menkää vanhaankaupunkiin. M-n-ä- v-n-a-n-a-p-n-i-n- ------------------------- Menkää vanhaankaupunkiin. 0
Padarykite ekskursiją po miestą. T---ää -iert----l-. Tehkää kiertoajelu. T-h-ä- k-e-t-a-e-u- ------------------- Tehkää kiertoajelu. 0
Nueikite į uostą. M--k-ä ---am--n. Menkää satamaan. M-n-ä- s-t-m-a-. ---------------- Menkää satamaan. 0
Padarykite ekskursiją po uostą. T-h-ä---a-a-a-i--r--. Tehkää satamakierros. T-h-ä- s-t-m-k-e-r-s- --------------------- Tehkää satamakierros. 0
Kokių įžymybių dar yra be to? M-tä n-h-ävyy--iä -e--l--ä-si--iel- l-yt-y? Mitä nähtävyyksiä sen lisäksi vielä löytyy? M-t- n-h-ä-y-k-i- s-n l-s-k-i v-e-ä l-y-y-? ------------------------------------------- Mitä nähtävyyksiä sen lisäksi vielä löytyy? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Slavų kalbos

Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių. Jos priklauso indoeuropiečių šeimai. Egzistuoja apie 20 slavų kalbų. Pati populiariausia yra rusų. Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių. Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių. Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes. Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų. Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos. Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei. Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos. Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų. Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug. Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei. Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai. Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas. Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs. Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios. Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų. Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas. Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti. Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas. Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis. Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai. Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose. Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius. Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai: Wszystko będzie dobrze!