Pasikalbėjimų knygelė

lt Kelintiniai skaitvardžiai   »   nn Ordinal numbers

61 [šešiasdešimt vienas]

Kelintiniai skaitvardžiai

Kelintiniai skaitvardžiai

61 [sekstiein / ein og seksti]

Ordinal numbers

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių nynorskas Žaisti Daugiau
Pirmas (is) mėnuo yra sausis. D-n----s-e m-n-de- e- j--u-r. D-- f----- m------ e- j------ D-n f-r-t- m-n-d-n e- j-n-a-. ----------------------------- Den fyrste månaden er januar. 0
Antras (is) mėnuo yra vasaris. De- a--re--åna-en -r f--r-a-. D-- a---- m------ e- f------- D-n a-d-e m-n-d-n e- f-b-u-r- ----------------------------- Den andre månaden er februar. 0
Trečias (is) mėnuo yra kovas. De- tr---- m-----n-er-ma-s. D-- t----- m------ e- m---- D-n t-e-j- m-n-d-n e- m-r-. --------------------------- Den tredje månaden er mars. 0
Ketvirtas (is) mėnuo yra balandis. D-n --erd---ån-de- e- a-ril. D-- f----- m------ e- a----- D-n f-e-d- m-n-d-n e- a-r-l- ---------------------------- Den fjerde månaden er april. 0
Penktas (is) mėnuo yra gegužė. D-- f--te-m--ade--er m--. D-- f---- m------ e- m--- D-n f-m-e m-n-d-n e- m-i- ------------------------- Den femte månaden er mai. 0
Šeštas (is) mėnuo yra birželis. D-----e-te-m----e---- ju--. D-- s----- m------ e- j---- D-n s-e-t- m-n-d-n e- j-n-. --------------------------- Den sjette månaden er juni. 0
Šeši mėnesiai yra pusė metų. S-k--må--der e- e-- hal----r. S--- m------ e- e-- h---- å-- S-k- m-n-d-r e- e-t h-l-t å-. ----------------------------- Seks månader er eit halvt år. 0
Sausis, vasaris, kovas, Ja-u--- f---u--,-mar-, J------ f------- m---- J-n-a-, f-b-u-r- m-r-, ---------------------- Januar, februar, mars, 0
balandis, gegužė ir birželis. a-ril- m------ju-i. a----- m-- o- j---- a-r-l- m-i o- j-n-. ------------------- april, mai og juni. 0
Septintas (is) mėnuo yra liepa. D-- -juand- må--de- ----u-i. D-- s------ m------ e- j---- D-n s-u-n-e m-n-d-n e- j-l-. ---------------------------- Den sjuande månaden er juli. 0
Aštuntas (is) mėnuo yra rugpjūtis. De- åttand- m-----n-----ug--t. D-- å------ m------ e- a------ D-n å-t-n-e m-n-d-n e- a-g-s-. ------------------------------ Den åttande månaden er august. 0
Devintas (is) mėnuo yra rugsėjis. Den ni-n---m-naden e---e-tembe-. D-- n----- m------ e- s--------- D-n n-a-d- m-n-d-n e- s-p-e-b-r- -------------------------------- Den niande månaden er september. 0
Dešimtas (is) mėnuo yra spalis. D---tia-d--m-nad-n-e--o-tobe-. D-- t----- m------ e- o------- D-n t-a-d- m-n-d-n e- o-t-b-r- ------------------------------ Den tiande månaden er oktober. 0
Vienuoliktas (is) mėnuo yra lapkritis. D-- -lle-t----na--n--r --v-----. D-- e------ m------ e- n-------- D-n e-l-v-e m-n-d-n e- n-v-m-e-. -------------------------------- Den ellevte månaden er november. 0
Dvyliktas (is) mėnuo yra gruodis. Den ---vte m----e-----d--e-be-. D-- t----- m------ e- d-------- D-n t-l-t- m-n-d-n e- d-s-m-e-. ------------------------------- Den tolvte månaden er desember. 0
Dvylika mėnesių yra metai. T-l- ----d---er ---- å-. T--- m------ e- e--- å-- T-l- m-n-d-r e- e-t- å-. ------------------------ Tolv månader er eitt år. 0
Liepa, rugpjūtis, rugsėjis, Jul-,--u-u--- s-p-ember, J---- a------ s--------- J-l-, a-g-s-, s-p-e-b-r- ------------------------ Juli, august, september, 0
spalis, lapkritis, gruodis. okto-er,-----mber----de---ber. o------- n------- o- d-------- o-t-b-r- n-v-m-e- o- d-s-m-e-. ------------------------------ oktober, november og desember. 0

Gimtoji kalba – visada pati svarbiausia

Gimtoji kalba – pirmoji, kurios išmokstame. Tai nutinka savaime, mes to net nepastebime. Daugelis žmonių turi tik vieną gimtąją kalbą. Visos kitos kalbos yra studijuojamos kaip užsienio kalbos. Žinoma, yra tokių, kurie auga kalbėdami keliomis kalbomis. Tačiau paprastai tomis kalbomis jie kalba nevienodai rišliai. Dažnai kalbos irgi yra naudojamos nevienodai. Pavyzdžiui, viena kalba yra naudojama darbe. Kita – namie. Kaip puikiai kalbame tam tikra kalba, priklauso nuo daugelio veiksnių. Kai kalbos mokomės būdami vaikai, paprastai išmokstame išties gerai. Tais gyvenimo metais mūsų kalbos centras veikia efektyviausiai. Taip pat svarbu, kaip dažnai kalbame ta kalba. Kuo dažniau kalbą vartojame, tuo geriau kalbame. Tačiau tyrėjai mano, kad dviem kalbom vienodai gerai kalbėti neįmanoma. Viena kalba visada yra svarbesnė. Eksperimentai patvirtina šią hipotezę. Tyrimo metu buvo tiriami įvairūs žmonės. Pusė dalyvių puikiai kalbėjo dviejomis kalbomis. Kinų kalba buvo gimtoji, o anglų – antroji kalba. Kita pusė dalyvių kaip gimtąja kalbėjo tik anglų kalba. Tyrimo dalyviai turėjo išspręsti paprastas užduotis anglų kalba. Jiems tai darant buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Dalyvių smegenų aktyvumas skyrėsi! Dvikalbių studentų smegenyse ypač aktyvi buvo viena sritis. Vienakalbių studentų smegenyse to aktyvumo nebuvo. Abi grupės užduotį išsprendė vienodai greitai ir gerai. Nepaisant to, kinai vis tiek viską vertė į savo gimtąją kalbą…