Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   nn to like something

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [sytti]

to like something

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių nynorskas Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? V-- ----øyk-e? V-- d- r------ V-l d- r-y-j-? -------------- Vil du røykje? 0
Ar norėtumėte šokti? V-----------? V-- d- d----- V-l d- d-n-e- ------------- Vil du danse? 0
Ar norėtumėte pasivaikščioti? Vi- -- g- --- -u-? V-- d- g- e-- t--- V-l d- g- e-n t-r- ------------------ Vil du gå ein tur? 0
(Aš) norėčiau rūkyti. Eg -i- -j--n- rø-k-e. E- v-- g----- r------ E- v-l g-e-n- r-y-j-. --------------------- Eg vil gjerne røykje. 0
Ar norėtum cigaretės? V-l d- h- e-n----a-ett? V-- d- h- e-- s-------- V-l d- h- e-n s-g-r-t-? ----------------------- Vil du ha ein sigarett? 0
Jis norėtų ugnies. H-n --l-ha----. H-- v-- h- f--- H-n v-l h- f-r- --------------- Han vil ha fyr. 0
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. Eg -i---jern- -- noko - --i-ke. E- v-- g----- h- n--- å d------ E- v-l g-e-n- h- n-k- å d-i-k-. ------------------------------- Eg vil gjerne ha noko å drikke. 0
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. E- vil -----e-h- n--o-å e-e. E- v-- g----- h- n--- å e--- E- v-l g-e-n- h- n-k- å e-e- ---------------------------- Eg vil gjerne ha noko å ete. 0
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. E---il gje-n- sla-p---v -it-. E- v-- g----- s----- a- l---- E- v-l g-e-n- s-a-p- a- l-t-. ----------------------------- Eg vil gjerne slappe av litt. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. E- --l--jer---spø-j- d-- o- nok-. E- v-- g----- s----- d-- o- n---- E- v-l g-e-n- s-ø-j- d-g o- n-k-. --------------------------------- Eg vil gjerne spørje deg om noko. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. E----l -j---- be deg----noko. E- v-- g----- b- d-- o- n---- E- v-l g-e-n- b- d-g o- n-k-. ----------------------------- Eg vil gjerne be deg om noko. 0
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. E- -il gj---e-in-i--re deg--i--nok-. E- v-- g----- i------- d-- t-- n---- E- v-l g-e-n- i-v-t-r- d-g t-l n-k-. ------------------------------------ Eg vil gjerne invitere deg til noko. 0
Prašau, ko norėtumėte? Kv- --- ----a? K-- v-- d- h-- K-a v-l d- h-? -------------- Kva vil du ha? 0
Ar norėtumėte puodelio kavos? V-l----ha -i--kaff-? V-- d- h- e-- k----- V-l d- h- e-n k-f-i- -------------------- Vil du ha ein kaffi? 0
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? El-e--v---d--hel--- ha-ein-te? E---- v-- d- h----- h- e-- t-- E-l-r v-l d- h-l-e- h- e-n t-? ------------------------------ Eller vil du heller ha ein te? 0
(Mes) norėtume važiuoti namo. Vi v-l-g--rn----yre-heim. V- v-- g----- k---- h---- V- v-l g-e-n- k-y-e h-i-. ------------------------- Vi vil gjerne køyre heim. 0
Ar norėtumėte važiuoti taksi? V-- -- -a ---d---je? V-- d- h- e- d------ V-l d- h- e- d-o-j-? -------------------- Vil de ha ei drosje? 0
Jie norėtų paskambinti. De--v-- -j-rne -i--je. D-- v-- g----- r------ D-i v-l g-e-n- r-n-j-. ---------------------- Dei vil gjerne ringje. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.