Pasikalbėjimų knygelė

lt didelis — mažas (Antonimai)   »   nn big – small

68 [šešiasdešimt aštuoni]

didelis — mažas (Antonimai)

didelis — mažas (Antonimai)

68 [sekstiåtte]

big – small

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių nynorskas Žaisti Daugiau
didelis ir mažas s-or-o--l--en s--- o- l---- s-o- o- l-t-n ------------- stor og liten 0
Dramblys yra didelis. E-efante- er s-or. E-------- e- s---- E-e-a-t-n e- s-o-. ------------------ Elefanten er stor. 0
Pelė yra maža. Mus- -- lita. M--- e- l---- M-s- e- l-t-. ------------- Musa er lita. 0
tamsus ir šviesus m-rk o----s m--- o- l-- m-r- o- l-s ----------- mørk og lys 0
Naktis yra tamsi. Na-ta ----ør-. N---- e- m---- N-t-a e- m-r-. -------------- Natta er mørk. 0
Diena yra šviesi. Dag-n-er--ys. D---- e- l--- D-g-n e- l-s- ------------- Dagen er lys. 0
senas ir jaunas gam-l ---ung g---- o- u-- g-m-l o- u-g ------------ gamal og ung 0
Mūsų senelis yra labai senas. Bestefa- v-- -r --ld-- ga-al. B------- v-- e- v----- g----- B-s-e-a- v-r e- v-l-i- g-m-l- ----------------------------- Bestefar vår er veldig gamal. 0
Prieš septyniasdešimt metų jis buvo dar jaunas. F----ytt---r-si--- -ar--a--u--. F-- s---- å- s---- v-- h-- u--- F-r s-t-i å- s-d-n v-r h-n u-g- ------------------------------- For sytti år sidan var han ung. 0
gražus ir bjaurus fin o- ---gg f-- o- s---- f-n o- s-y-g ------------ fin og stygg 0
Drugelis yra gražus. Su-a--ug-en -- -in. S---------- e- f--- S-m-r-u-l-n e- f-n- ------------------- Sumarfuglen er fin. 0
Voras yra bjaurus. Edder-o------- s--g-. E---------- e- s----- E-d-r-o-p-n e- s-y-g- --------------------- Edderkoppen er stygg. 0
storas ir plonas t-u-k------nn t---- o- t--- t-u-k o- t-n- ------------- tjukk og tynn 0
Moteris, sverianti 100 (šimtą) kilogramų, yra stora. E- k----e på -und---kilo-e- t-u--. E- k----- p- h----- k--- e- t----- E- k-i-n- p- h-n-r- k-l- e- t-u-k- ---------------------------------- Ei kvinne på hundre kilo er tjukk. 0
Vyras, sveriantis 50 (penkiasdešmt) kilogramų, yra plonas. E-n ma-n på-fe-ti---lo ----ynn. E-- m--- p- f---- k--- e- t---- E-n m-n- p- f-m-i k-l- e- t-n-. ------------------------------- Ein mann på femti kilo er tynn. 0
brangus ir pigus d-- o--b-ll-g d-- o- b----- d-r o- b-l-e- ------------- dyr og billeg 0
Automobilis yra brangus. B-l--------r. B---- e- d--- B-l-n e- d-r- ------------- Bilen er dyr. 0
Laikraštis yra pigus. A-i-a-er--i-l--. A---- e- b------ A-i-a e- b-l-e-. ---------------- Avisa er billeg. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kalbos kodų perjungimas

Vis daugiau žmonių auga dvikalbėse šeimose. Jie gali kalbėti daugiau nei viena kalba. Daugelis jų dažnai tas kalbas naudoja pakaitomis. Jie nusprendžia, kurią kalbą naudoti tam tikroje situacijoje. Pavyzdžiui, viena kalba jie kalba darbe, kita – namie. Tai darydami jie prisitaiko prie aplinkos. Tačiau taip pat yra galimybė keisti kalbas spontaniškai. Šis fenomenas vadinamas kalbos kodų perjungimu . Keičiant kalbos kodą, kalba pasikeičia vidury kalbėjimo. Tam gali būti daug įvairių priežasčių. Dažnai jie negali rasti tinkamo vienos kalbos žodžio. Kita kalba jie gali geriau save išreikšti. Taip pat gali būti, kad kalbėtojas labiau savimi pasitiki naudodamas vieną kurią kalbą. Jie naudoją šią kalbą privatiems arba asmeniniams reikalams. Kartais kalboje neegzistuoja tam tikras žodis. Tokiu atveju, kalbėtojas turi keisti kalbos kodą. Kartais jie keičia kalbą tam, kad nebūtų suprasti. Tokiu atveju, kalbos kodo pakeitimas tampa lyg ir slapta kalba. Anksčiau toks kalbų maišymas buvo kritikuojamas. Buvo manoma, kad kalbėtojas nesugeba taisyklingai kalbėti nė viena kalba. Šiandien į tai žiūrima kitaip. Kodų keitimas yra laikomas specialia lingvistine kompetencija. Gali būti įdomu stebėti kaip kalbėtojai keičia kalbos kodus. Dažnai jie keičia ne tik kalbą. Keičiami ir kiti bendravimo elementai. Daugelis kita kalba kalba greičiau, garsiau arba labiau akcentuoja. Arba staiga ima daugiau gestikuliuoti, keičia veido išraiškas. Todėl kodo keitimas visada šiek tiek keičia ir kultūrą...