Pasikalbėjimų knygelė

lt Prieveiksmiai   »   nn Adverbs

100 [šimtas]

Prieveiksmiai

Prieveiksmiai

100 [hundre]

Adverbs

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių nynorskas Žaisti Daugiau
jau (kartą) — dar niekada n--o- --n------dri n---- g--- - a---- n-k-n g-n- - a-d-i ------------------ nokon gong - aldri 0
Ar jau esate (kartą) buvęs Berlyne? Ha- du no--- --ng-v-re i-B-rli-? H-- d- n---- g--- v--- i B------ H-r d- n-k-n g-n- v-r- i B-r-i-? -------------------------------- Har du nokon gong vore i Berlin? 0
Ne, dar niekada. Ne-, -ld--. N--- a----- N-i- a-d-i- ----------- Nei, aldri. 0
kas nors — niekas n---n ---n-en n---- - i---- n-k-n - i-g-n ------------- nokon - ingen 0
Ar čia ką nors pažįstate? K-e-n-- -u---ko-----? K------ d- n---- h--- K-e-n-r d- n-k-n h-r- --------------------- Kjenner du nokon her? 0
Ne, (aš) čia nieko nepažįstu. Nei,-eg-kjenn-r ingen---r. N--- e- k------ i---- h--- N-i- e- k-e-n-r i-g-n h-r- -------------------------- Nei, eg kjenner ingen her. 0
dar — jau ne / nebe / nedaugiau / neilgiau e---------je le-g-r e--- - i---- l----- e-n- - i-k-e l-n-e- ------------------- enno - ikkje lenger 0
Ar dar ilgai būsite čia? Sk-l-du -e-e--e- -i st--- e-n-? S--- d- v--- h-- e- s---- e---- S-a- d- v-r- h-r e- s-u-d e-n-? ------------------------------- Skal du vere her ei stund enno? 0
Ne, (aš) čia jau ilgai nebūsiu / būsiu čia nebeilgai. Ne-- e--s--l -kk-e vere her l---e-. N--- e- s--- i---- v--- h-- l------ N-i- e- s-a- i-k-e v-r- h-r l-n-e-. ----------------------------------- Nei, eg skal ikkje vere her lenger. 0
dar šiek tiek — nieko daugiau l--- m-ir-- -kk----e-r l--- m--- - i---- m--- l-t- m-i- - i-k-e m-i- ---------------------- litt meir - ikkje meir 0
Ar norėtumėte dar ko nors išgerti? V-l--u -a ---- me-r ---rik-e? V-- d- h- l--- m--- å d------ V-l d- h- l-t- m-i- å d-i-k-? ----------------------------- Vil du ha litt meir å drikke? 0
Ne, (aš) daugiau nieko nenoriu / nieko nebenoriu. N-i-takk,--- vil -k--e--a me-r. N-- t---- e- v-- i---- h- m---- N-i t-k-, e- v-l i-k-e h- m-i-. ------------------------------- Nei takk, eg vil ikkje ha meir. 0
jau ką / ko nors — dar nieko aller-ie----k-j- enno a------- - i---- e--- a-l-r-i- - i-k-e e-n- --------------------- allereie - ikkje enno 0
Ar (jūs) jau ko nors valgėte? H-r-d---l-e-e-e-ete? H-- d- a------- e--- H-r d- a-l-r-i- e-e- -------------------- Har du allereie ete? 0
Ne, (aš) dar nieko nevalgiau. Ne----g-har---kj- --e-e---. N--- e- h-- i---- e-- e---- N-i- e- h-r i-k-e e-e e-n-. --------------------------- Nei, eg har ikkje ete enno. 0
dar kas (nors) — daugiau niekas fl--re-- -n--n-fl-ire f----- - i---- f----- f-e-r- - i-g-n f-e-r- --------------------- fleire - ingen fleire 0
Ar dar kas nori kavos? Er-de--f-e-r--s-m v-l-ha --ff-? E- d-- f----- s-- v-- h- k----- E- d-t f-e-r- s-m v-l h- k-f-i- ------------------------------- Er det fleire som vil ha kaffi? 0
Ne, daugiau niekas. N-i,---gen--lei--. N--- i---- f------ N-i- i-g-n f-e-r-. ------------------ Nei, ingen fleire. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Arabų kalba

Arabų kalba yra viena svarbiausių pasaulyje. Ja kalba daugiau nei 300 milijonų žmonių. Visi jie gyvena daugiau nei 20 šalių. Arabų kalba priklauso afroazinėms kalboms. Arabų kalba atsirado prieš tūkstančius metų. Ja pirmiausia kalbėta Arabijos pusiasalyje. Vėliau ji pasklido toliau. Šnekamoji arabų kalba labai skiriasi nuo standartinės. Taip pat egzistuoja daug skirtingų arabų kalbos dialektų. Galima sakyti, kad kiekviename regione arabų kalba kalbama skirtingai. Skirtingų dialektų atstovai dažnai vienas kito visiškai nesupranta. Todėl arabų filmai neretai būna dubliuojami. Tik taip jie gali būti suprasi visuose arabiškai kalbančiuose regionuose. Klasikinė standartinė arabų kalba šiandien retai benaudojama kalbant. Ji aptinkama tik rašytinėse formose. Knygose ir laikraščiuose rašoma klasikine standartine arabų kalba. Šiandien nėra vienos arabų techninės kalbos. Todėl techniniai terminai dažniausiai atkeliauja iš kitų kalbų. Anglų ir prancūzų kalbos šioje teritorijoje dominuoja labiau nei kitos. Pastaraisiais metais susidomėjimas arabų kalba žymiai išaugo. Vis daugiau atsiranda norinčiųjų išmokti arabų kalbą. Kiekviename universitete ir daugumoje mokyklų yra siūlomi kursai. Daugelį ypač žavi arabų raštas. Ši kalba rašoma iš dešinės į kairę. Arabų kalbos tarimas ir gramatika ne tokie paprasti. Šioje kalboje daug garsų ir taisyklių, nebūdingų kitoms kalboms. Mokantis reikia sekti tam tikra seka. Pirmiausia – tarimas, tada – gramatika, o galiausiai rašyba...