Pasikalbėjimų knygelė

lt Oro uoste   »   nn At the airport

35 [trisdešimt penki]

Oro uoste

Oro uoste

35 [trettifem]

At the airport

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių nynorskas Žaisti Daugiau
Norėčiau užsakyti bilietą į Atėnus. E---i- gj---e-kjø-- --l-e-t --- -te-,--ak-. E- v-- g----- k---- b------ t-- A---- t---- E- v-l g-e-n- k-ø-e b-l-e-t t-l A-e-, t-k-. ------------------------------------------- Eg vil gjerne kjøpe billett til Aten, takk. 0
Ar tai tiesioginis skrydis? Er---- -ir-kt---y? E- d-- d---------- E- d-t d-r-k-e-l-? ------------------ Er det direktefly? 0
Prašom vietą prie lango nerūkantiems. E--vil -je----si-j--ve--v-nd-ug------kj---ø----. E- v-- g----- s---- v-- v--------- i------------ E- v-l g-e-n- s-t-e v-d v-n-a-g-t- i-k-e-r-y-a-. ------------------------------------------------ Eg vil gjerne sitje ved vindauget, ikkje-røykar. 0
Norėčiau patvirtinti užsakymą. Eg---l----rn--s-a--est- be-ti--in-a m-. E- v-- g----- s-------- b---------- m-- E- v-l g-e-n- s-a-f-s-e b-s-i-l-n-a m-. --------------------------------------- Eg vil gjerne stadfeste bestillinga mi. 0
Norėčiau atšaukti užsakymą. Eg --- g--rne-a--es--lle. E- v-- g----- a---------- E- v-l g-e-n- a-b-s-i-l-. ------------------------- Eg vil gjerne avbestille. 0
Norėčiau pakeisti užsakymą. Eg --l gjer----n-r-----ti----g--mi. E- v-- g----- e---- b---------- m-- E- v-l g-e-n- e-d-e b-s-i-l-n-a m-. ----------------------------------- Eg vil gjerne endre bestillinga mi. 0
Kada skrenda artimiausias / sekantis lėktuvas į Romą? Nå- -år n-st----y -il--oma? N-- g-- n---- f-- t-- R---- N-r g-r n-s-e f-y t-l R-m-? --------------------------- Når går neste fly til Roma? 0
Ar dar yra dvi laisvos vietos? Har de--- -e--ge---a-s-r? H-- d- t- l----- p------- H-r d- t- l-d-g- p-a-s-r- ------------------------- Har de to ledige plassar? 0
Ne, mes turime tik vieną laisva vietą. Ne-,-vi-har ------ei--led-g--la-s. N--- v- h-- b---- e-- l---- p----- N-i- v- h-r b-r-e e-n l-d-g p-a-s- ---------------------------------- Nei, vi har berre ein ledig plass. 0
Kada nusileisime? Når -and-- v-? N-- l----- v-- N-r l-n-a- v-? -------------- Når landar vi? 0
Kada atskrisime? Nå---- v- -r--m-? N-- e- v- f------ N-r e- v- f-a-m-? ----------------- Når er vi framme? 0
Kada važiuoja autobusas į miesto centrą? Når---- -e- -u-s-ti- se-t-um? N-- g-- d-- b--- t-- s------- N-r g-r d-t b-s- t-l s-n-r-m- ----------------------------- Når går det buss til sentrum? 0
Ar tai (yra) jūsų lagaminas? Er -et---k-f-e-------n? E- d---- k-------- d--- E- d-t-e k-f-e-t-n d-n- ----------------------- Er dette kofferten din? 0
Ar tai (yra) jūsų krepšys? E- -et-e v-s-- -i? E- d---- v---- d-- E- d-t-e v-s-a d-? ------------------ Er dette veska di? 0
Ar tai (yra) jūsų bagažas? Er -e-te-ba-asj-n-d--? E- d---- b------- d--- E- d-t-e b-g-s-e- d-n- ---------------------- Er dette bagasjen din? 0
Kiek bagažo galiu pasiimti? K-r ----e-bag-------n ----- m-d? K-- m---- b------ k-- e- t- m--- K-r m-k-e b-g-s-e k-n e- t- m-d- -------------------------------- Kor mykje bagasje kan eg ta med? 0
Dvidešimt kilogramų. T--e k-l-. T--- k---- T-u- k-l-. ---------- Tjue kilo. 0
Ką? Tik dvidešimt kilogramų? K-a---e-re -jue-ki--? K--- B---- t--- k---- K-a- B-r-e t-u- k-l-? --------------------- Kva? Berre tjue kilo? 0

Mokymasis keičia smegenis

Sportuojantieji dažnai formuoja savo kūnus. Tačiau, pasirodo, kad galima treniruoti ir smegenis. Vadinasi, norint išmokti kalbos, reikia daugiau nei talento. Labai svarbu reguliariai praktikuotis. Praktika gali teigiamai paveikti smegenų struktūras. Žinoma, ypatingas talentas mokytis kalbų paprastai yra paveldimas. Vis dėlto intensyvūs pratimai gali pakeisti tam tikras smegenų dalis. Padidėja kalbos centras. Taip pat kinta daug besimokančių žmonių nervų ląstelės. Ilgai buvo manoma, kad smegenys nepakeičiamos. Buvo tikima, kad to, ko neišmokstame vaikystėje, taip niekada nebeišmoksime. Smegenų tyrinėtojai priėjo visiškai kitokių išvadų. Jie sugebėjo įrodyti, kad mūsų smegenys išlieka mitrios visą gyvenimą. Galima sakyti, kad jos veikia kaip raumuo. Todėl jos gali augti ir senyvame amžiuje. Smegenys apdoroja visą joms pateiktą medžiagą. Tačiau, kai smegenys treniruojamos, jos įsisavina medžiagą daug geriau. Tiksliau, jos dirba greičiau ir efektyviau. Šis principas galioja tiek jaunuoliams, tiek senyviems žmonėms. Tačiau smegenų treniravimui mokymasis nebūtinas. Skaitymas irgi laikomas gera praktika. Sudėtinga literatūra ypač lavina mūsų kalbos centrą. Ji praplečia mūsų žodyną. Be to, pagerėja mūsų kalbos pojūtis. Įdomu tai, kad kalbą apdoroja ne tik mūsų kalbos centras. Naują medžiagą taip pat apdoroja už motorinius įgūdžius atsakinga sritis. Todėl svarbu kuo dažniau smegenis stimuliuoti. Tad treniruokite savo kūną ir smegenis!