Pasikalbėjimų knygelė

lt Klausimai — praeitis 2   »   nn Questions – Past tense 2

86 [aštuoniasdešimt šeši]

Klausimai — praeitis 2

Klausimai — praeitis 2

86 [åttiseks]

Questions – Past tense 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių nynorskas Žaisti Daugiau
Kokį kaklaraištį (tu) ryšėjai? K-- ---p- b--kte --? K-- s---- b----- d-- K-a s-i-s b-u-t- d-? -------------------- Kva slips brukte du? 0
Kokį automobilį (tu) pirkai? Kv--bi---ø-r-e--u? K-- b-- k----- d-- K-a b-l k-y-d- d-? ------------------ Kva bil køyrde du? 0
Kokį laikraštį (tu) užsiprenumeravai? Kva -v-- ---nnert---u på? K-- a--- a-------- d- p-- K-a a-i- a-o-n-r-e d- p-? ------------------------- Kva avis abonnerte du på? 0
Ką (jūs) pamatėte? K-e- så--du? K--- s-- d-- K-e- s-g d-? ------------ Kven såg du? 0
Ką (jūs) sutikote? Kve------t- --? K--- t----- d-- K-e- t-e-t- d-? --------------- Kven trefte du? 0
Ką (jūs) atpažinote? K-e- --------u ---? K--- k----- d- a--- K-e- k-e-t- d- a-t- ------------------- Kven kjente du att? 0
Kada (jūs) atsikėlėte? Når-st- d- o--? N-- s-- d- o--- N-r s-o d- o-p- --------------- Når sto du opp? 0
Kada (jūs) pradėjote? N-- begyn---d-? N-- b------ d-- N-r b-g-n-e d-? --------------- Når begynte du? 0
Kada (jūs) liovėtės / nustojote? Når -lu-t---u? N-- s----- d-- N-r s-u-t- d-? -------------- Når slutta du? 0
Kodėl (jūs) atsibudote? Kv---r -akn- -u? K----- v---- d-- K-i-o- v-k-a d-? ---------------- Kvifor vakna du? 0
Kodėl (jūs) tapote mokytoju? K-i-or-va-t--- --ra-? K----- v--- d- l----- K-i-o- v-r- d- l-r-r- --------------------- Kvifor vart du lærar? 0
Kodėl (jūs) važiavote taksi? K-if-- t-k-d- d-os-e? K----- t-- d- d------ K-i-o- t-k d- d-o-j-? --------------------- Kvifor tok du drosje? 0
Iš kur (jūs) atėjote / atvykote? Kv-r -o--d- -r-? K--- k-- d- f--- K-a- k-m d- f-å- ---------------- Kvar kom du frå? 0
Kur (jūs) nuėjote? Kv-r --e-----? K--- g---- d-- K-a- g-e-k d-? -------------- Kvar gjekk du? 0
Kur (jūs) buvote? K-a---a---u---re? K--- h-- d- v---- K-a- h-r d- v-r-? ----------------- Kvar har du vore? 0
Kam (tu) padėjai? K------el-te-du? K--- h------ d-- K-e- h-e-p-e d-? ---------------- Kven hjelpte du? 0
Kam (tu) parašei? K--n skr-i---u----? K--- s----- d- t--- K-e- s-r-i- d- t-l- ------------------- Kven skreiv du til? 0
Kam (tu) atsakei? K--------- -u? K--- s---- d-- K-e- s-a-a d-? -------------- Kven svara du? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Dvikalbystė gerina klausą

Dvikalbiai žmonės geriau girdi. Jie gali tiksliau atskirti garsus. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Mokslininkai ištyrė kelis paauglius. Dalis jų augo dvikalbiai. Jie kalbėjo anglų ir ispanų kalbomis. Kita dalis kalbėjo tik angliškai. Jaunuoliai turėjo klausytis tam tikro skiemens. Tas skiemuo buvo „da“. Jis nepriklausė nė vienai iš kalbų. Skiemuo buvo leidžiamas per ausines. Tuo pat metu elektrodais buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Po šio testo paaugliai vėl turėjo klausytis skiemens. Tik šįkart jie girdėjo ir daug trukdžių. Tai buvo skirtingi balsai, sakantys beprasmius sakinius. Dvikalbiai dalyviai labai smarkiai reagavo išgirdę skiemenį. Jų smegenyse buvo pastebėtas didelis aktyvumas. Jie galėjo tiksliai įvardyti skiemenį esant arba nesant trukdžiams. Vienakalbiams dalyviams tai nepavyko. Jų klausa nebuvo tokia gera kaip dvikalbių. Mokslininkai buvo nustebinti tyrimo rezultatų. Iki tol buvo žinoma, kad tik muzikantai turi ypač gerą klausą. Tačiau pasirodo, kad ir dvikalbystė puikiai treniruoja ausį. Dvikalbiai žmonės nuolatos susiduria su skirtingais garsais. Todėl jų smegenys turi vystyti naujus sugebėjimus. Jos išmoksta atskirti skirtingus lingvistinius stimulus. Tyrėjai dabar tiria tai, kaip kalbiniai įgūdžiai veikia smegenis. Galbūt klausa gali pagerėti mokantis kalbos ir vyresniame amžiuje…