Pasikalbėjimų knygelė

lt Kelintiniai skaitvardžiai   »   lv Kārtas skaitļa vārdi

61 [šešiasdešimt vienas]

Kelintiniai skaitvardžiai

Kelintiniai skaitvardžiai

61 [sešdesmit viens]

Kārtas skaitļa vārdi

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių latvių Žaisti Daugiau
Pirmas (is) mėnuo yra sausis. Pi-m-i- m----is--r------ri-. P------ m------ i- j-------- P-r-a-s m-n-s-s i- j-n-ā-i-. ---------------------------- Pirmais mēnesis ir janvāris. 0
Antras (is) mėnuo yra vasaris. O-r-----ēnesis ----e-r-----. O----- m------ i- f--------- O-r-i- m-n-s-s i- f-b-u-r-s- ---------------------------- Otrais mēnesis ir februāris. 0
Trečias (is) mėnuo yra kovas. T----is --n-si- -r------. T------ m------ i- m----- T-e-a-s m-n-s-s i- m-r-s- ------------------------- Trešais mēnesis ir marts. 0
Ketvirtas (is) mėnuo yra balandis. Cet--ta-s -ēnesis -- ----li-. C-------- m------ i- a------- C-t-r-a-s m-n-s-s i- a-r-l-s- ----------------------------- Ceturtais mēnesis ir aprīlis. 0
Penktas (is) mėnuo yra gegužė. P--k--is --nesis-ir m-ijs. P------- m------ i- m----- P-e-t-i- m-n-s-s i- m-i-s- -------------------------- Piektais mēnesis ir maijs. 0
Šeštas (is) mėnuo yra birželis. Se-tais-m----is-ir -ūni--. S------ m------ i- j------ S-s-a-s m-n-s-s i- j-n-j-. -------------------------- Sestais mēnesis ir jūnijs. 0
Šeši mėnesiai yra pusė metų. Seš---ēn--i -r-p-sgads. S--- m----- i- p------- S-š- m-n-š- i- p-s-a-s- ----------------------- Seši mēneši ir pusgads. 0
Sausis, vasaris, kovas, Ja-v---s,-f-b-u-ri-, m-r-s, J-------- f--------- m----- J-n-ā-i-, f-b-u-r-s- m-r-s- --------------------------- Janvāris, februāris, marts, 0
balandis, gegužė ir birželis. aprīl----ma-j--un-------. a------- m---- u- j------ a-r-l-s- m-i-s u- j-n-j-. ------------------------- aprīlis, maijs un jūnijs. 0
Septintas (is) mėnuo yra liepa. Septī--is mē--s-s-ir -ū----. S-------- m------ i- j------ S-p-ī-a-s m-n-s-s i- j-l-j-. ---------------------------- Septītais mēnesis ir jūlijs. 0
Aštuntas (is) mėnuo yra rugpjūtis. A-tot-is --nes-s--r-a-gu---. A------- m------ i- a------- A-t-t-i- m-n-s-s i- a-g-s-s- ---------------------------- Astotais mēnesis ir augusts. 0
Devintas (is) mėnuo yra rugsėjis. D---t-is --nes----- -epte-b--s. D------- m------ i- s---------- D-v-t-i- m-n-s-s i- s-p-e-b-i-. ------------------------------- Devītais mēnesis ir septembris. 0
Dešimtas (is) mėnuo yra spalis. D-s-it-i--mē-esis i--okt--ris. D-------- m------ i- o-------- D-s-i-a-s m-n-s-s i- o-t-b-i-. ------------------------------ Desmitais mēnesis ir oktobris. 0
Vienuoliktas (is) mėnuo yra lapkritis. Vi-npa--m----s-mēn--i-----no-em-ris. V------------- m------ i- n--------- V-e-p-d-m-t-i- m-n-s-s i- n-v-m-r-s- ------------------------------------ Vienpadsmitais mēnesis ir novembris. 0
Dvyliktas (is) mėnuo yra gruodis. D-v----mit--- mē-e-i--ir de---b-i-. D------------ m------ i- d--------- D-v-a-s-i-a-s m-n-s-s i- d-c-m-r-s- ----------------------------------- Divpadsmitais mēnesis ir decembris. 0
Dvylika mėnesių yra metai. D-v--d--i--mē-eš- i- v--ns ----. D--------- m----- i- v---- g---- D-v-a-s-i- m-n-š- i- v-e-s g-d-. -------------------------------- Divpadsmit mēneši ir viens gads. 0
Liepa, rugpjūtis, rugsėjis, Jū--j-, aug--ts, -e---mb-is, J------ a------- s---------- J-l-j-, a-g-s-s- s-p-e-b-i-, ---------------------------- Jūlijs, augusts, septembris, 0
spalis, lapkritis, gruodis. o----r--, ---e-br-- -- de--m----. o-------- n-------- u- d--------- o-t-b-i-, n-v-m-r-s u- d-c-m-r-s- --------------------------------- oktobris, novembris un decembris. 0

Gimtoji kalba – visada pati svarbiausia

Gimtoji kalba – pirmoji, kurios išmokstame. Tai nutinka savaime, mes to net nepastebime. Daugelis žmonių turi tik vieną gimtąją kalbą. Visos kitos kalbos yra studijuojamos kaip užsienio kalbos. Žinoma, yra tokių, kurie auga kalbėdami keliomis kalbomis. Tačiau paprastai tomis kalbomis jie kalba nevienodai rišliai. Dažnai kalbos irgi yra naudojamos nevienodai. Pavyzdžiui, viena kalba yra naudojama darbe. Kita – namie. Kaip puikiai kalbame tam tikra kalba, priklauso nuo daugelio veiksnių. Kai kalbos mokomės būdami vaikai, paprastai išmokstame išties gerai. Tais gyvenimo metais mūsų kalbos centras veikia efektyviausiai. Taip pat svarbu, kaip dažnai kalbame ta kalba. Kuo dažniau kalbą vartojame, tuo geriau kalbame. Tačiau tyrėjai mano, kad dviem kalbom vienodai gerai kalbėti neįmanoma. Viena kalba visada yra svarbesnė. Eksperimentai patvirtina šią hipotezę. Tyrimo metu buvo tiriami įvairūs žmonės. Pusė dalyvių puikiai kalbėjo dviejomis kalbomis. Kinų kalba buvo gimtoji, o anglų – antroji kalba. Kita pusė dalyvių kaip gimtąja kalbėjo tik anglų kalba. Tyrimo dalyviai turėjo išspręsti paprastas užduotis anglų kalba. Jiems tai darant buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Dalyvių smegenų aktyvumas skyrėsi! Dvikalbių studentų smegenyse ypač aktyvi buvo viena sritis. Vienakalbių studentų smegenyse to aktyvumo nebuvo. Abi grupės užduotį išsprendė vienodai greitai ir gerai. Nepaisant to, kinai vis tiek viską vertė į savo gimtąją kalbą…