Pasikalbėjimų knygelė

lt Neiginys 1   »   nn Negation 1

64 [šešiasdešimt keturi]

Neiginys 1

Neiginys 1

64 [sekstifire]

Negation 1

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių nynorskas Žaisti Daugiau
(Aš) nesuprantu žodžio. E--------- ---je-de- orde-. E- f------ i---- d-- o----- E- f-r-t-r i-k-e d-t o-d-t- --------------------------- Eg forstår ikkje det ordet. 0
(Aš) nesuprantu sakinio. E- -o-stå--i-kje-d-n-setnin-a. E- f------ i---- d-- s-------- E- f-r-t-r i-k-e d-n s-t-i-g-. ------------------------------ Eg forstår ikkje den setninga. 0
(Aš) nesuprantu reikšmės. E- fo--t---ik-je-kv- -e--b--yr. E- f------ i---- k-- d-- b----- E- f-r-t-r i-k-e k-a d-t b-t-r- ------------------------------- Eg forstår ikkje kva det betyr. 0
mokytojas læra--n l------ l-r-r-n ------- læraren 0
Ar suprantate mokytoją? Sk-ø--r--- -æ-a---? S------ d- l------- S-j-n-r d- l-r-r-n- ------------------- Skjønar du læraren? 0
Taip, aš jį gerai suprantu. J---eg --j-n-r--a- g---. J-- e- s------ h-- g---- J-, e- s-j-n-r h-n g-d-. ------------------------ Ja, eg skjønar han godt. 0
mokytoja l-ra--n l------ l-r-r-n ------- læraren 0
Ar suprantate mokytoją? S-j-nar-d- læ-ar--? S------ d- l------- S-j-n-r d- l-r-r-n- ------------------- Skjønar du læraren? 0
Taip, aš ją gerai suprantu. J-, e-----ø----h---e--o-t. J-- e- s------ h---- g---- J-, e- s-j-n-r h-n-e g-d-. -------------------------- Ja, eg skjønar henne godt. 0
Žmonės f-lk f--- f-l- ---- folk 0
Ar suprantate tuos žmones? Fo-s--r ----ei f-lka? F------ d- d-- f----- F-r-t-r d- d-i f-l-a- --------------------- Forstår du dei folka? 0
Ne, aš jų gerai nesuprantu. N-i--e-----st-------i---- så ---t. N--- e- f------ d-- i---- s- g---- N-i- e- f-r-t-r d-i i-k-e s- g-d-. ---------------------------------- Nei, eg forstår dei ikkje så godt. 0
draugė venin-a v------ v-n-n-a ------- veninna 0
Ar turite draugę? H-- ---e--v-n--ne---e-- kjær-st? H-- d- e- v------ / e-- k------- H-r d- e- v-n-n-e / e-n k-æ-a-t- -------------------------------- Har du ei veninne / ein kjærast? 0
Taip, turiu. J------ h-r---. J-- d-- h-- e-- J-, d-t h-r e-. --------------- Ja, det har eg. 0
duktė / dukra dottera d------ d-t-e-a ------- dottera 0
Ar turite dukterį? Ha--du ei---t--r? H-- d- e- d------ H-r d- e- d-t-e-? ----------------- Har du ei dotter? 0
Ne, neturiu. N--- det-har -g ---je. N--- d-- h-- e- i----- N-i- d-t h-r e- i-k-e- ---------------------- Nei, det har eg ikkje. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Aklieji daug geriau supranta kalbą

Tie, kas prastai mato, geriau girdi. Tai jiems padeda lengviau tvarkytis kasdieniame gyvenime. Tačiau aklieji taip pat daug geriau apdoroja kalbą! Tai patvirtino daugelis mokslinių tyrimų. Tyrėjai davė dalyviams klausytis įrašų. Juose buvo specialiai pagreitinta kalba. Nepaisant to, akli dalyviai juos suprato. Tačiau matantiems dalyviams tai nesisekė. Kalbėjimo greitis jiems buvo per didelis. Kito eksperimento rezultatai buvo panašūs. Matantieji ir aklieji dalyviai klausėsi įvairių sakinių. Kiekvienas sakinys buvo šiek tiek pakeistas. Paskutinis žodis buvo keičiamas nieko nereiškiančiu žodžiu. Dalyviai turėjo įvertinti sakinius. Jie turėjo nuspręsti, ar sakiniai buvo įprasti ar beprasmiai. Kol jie skaitė sakinius, buvo analizuojamos jų smegenys. Tyrinėtojai matavo tam tikras smegenų bangas. Tuomet jie galėjo matyti, kaip greitai smegenys sprendė užduotį. Aklųjų smegenyse vienas signalas pasirodydavo labai greitai. Tas signalas reiškė, kad sakinys buvo analizuojamas. Matančiųjų smegenyse tas signalas pasirodydavo daug vėliau. Kol kas neaišku, kodėl aklieji signalus apdoroja efektyviau. Tačiau mokslininkai turi teoriją. Jie mano, kad aklųjų smegenys tam tikrą sritį naudoja daug intensyviau. Tai sritis, kuria matantieji apdoroja vizualią informaciją. Ši sritis aklųjų nėra naudojama. Tad ji yra „laisva“ kitai veiklai. Dėl šios priežasties aklieji geriau supranta kalbą…