Pasikalbėjimų knygelė

lt ką pagrįsti 3   »   nn giving reasons 3

77 [septyniasdešimt septyni]

ką pagrįsti 3

ką pagrįsti 3

77 [syttisju]

giving reasons 3

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių nynorskas Žaisti Daugiau
Kodėl (jūs) nevalgote torto? K---or-et--u-i-kj---a-a? K----- e- d- i---- k---- K-i-o- e- d- i-k-e k-k-? ------------------------ Kvifor et du ikkje kaka? 0
(Aš) turiu numesti svorį. E---- --a-ke--eg. E- m- s----- m--- E- m- s-a-k- m-g- ----------------- Eg må slanke meg. 0
(Aš) nevalgau, nes turiu numesti svorį. Eg -- i-k-e -o-di eg -----a--- -e-. E- e- i---- f---- e- m- s----- m--- E- e- i-k-e f-r-i e- m- s-a-k- m-g- ----------------------------------- Eg et ikkje fordi eg må slanke meg. 0
Kodėl (jūs) negeriate alaus? K-i-or d-i------ik-je-øl? K----- d---- d- i---- ø-- K-i-o- d-i-k d- i-k-e ø-? ------------------------- Kvifor drikk du ikkje øl? 0
(Aš) dar turėsiu važiuoti. E---å -ø--e. E- m- k----- E- m- k-y-e- ------------ Eg må køyre. 0
(Aš) negeriu, nes dar turėsiu važiuoti. E- --i-k-i---e ----i ----- køyr-. E- d---- i---- f---- e- m- k----- E- d-i-k i-k-e f-r-i e- m- k-y-e- --------------------------------- Eg drikk ikkje fordi eg må køyre. 0
Kodėl negeri kavos? Kvi--- -rikk -u-i-k-e--af-i--? K----- d---- d- i---- k------- K-i-o- d-i-k d- i-k-e k-f-i-n- ------------------------------ Kvifor drikk du ikkje kaffien? 0
Ji atšalo. Ha--e- kal-. H-- e- k---- H-n e- k-l-. ------------ Han er kald. 0
Aš jos negeriu, nes ji atšalo / yra šalta. E- dr-kk-han -kk-e----di-h-- ---k---. E- d---- h-- i---- f---- h-- e- k---- E- d-i-k h-n i-k-e f-r-i h-n e- k-l-. ------------------------------------- Eg drikk han ikkje fordi han er kald. 0
Kodėl negeri arbatos? Kvi-or dr-----u-i---- t--n? K----- d---- d- i---- t---- K-i-o- d-i-k d- i-k-e t-e-? --------------------------- Kvifor drikk du ikkje teen? 0
(Aš) neturiu cukraus. E---a--ik--e-s--k--. E- h-- i---- s------ E- h-r i-k-e s-k-e-. -------------------- Eg har ikkje sukker. 0
Aš jos negeriu, nes neturiu cukraus. E- --i-k-h-n-i--j--f-r-- -g-i-k-- h-r-suk-er. E- d---- h-- i---- f---- e- i---- h-- s------ E- d-i-k h-n i-k-e f-r-i e- i-k-e h-r s-k-e-. --------------------------------------------- Eg drikk han ikkje fordi eg ikkje har sukker. 0
Kodėl (jūs) nevalgote sriubos? K--f---et du-ikkje s--p-? K----- e- d- i---- s----- K-i-o- e- d- i-k-e s-p-a- ------------------------- Kvifor et du ikkje suppa? 0
(Aš) jos neužsisakiau. Eg ----i--je -es-ilt h-. E- h-- i---- b------ h-- E- h-r i-k-e b-s-i-t h-. ------------------------ Eg har ikkje bestilt ho. 0
Aš jos nevalgau, nes neužsisakiau. Eg-e--h- --k----or-i e- -k--- h-------il- h-. E- e- h- i---- f---- e- i---- h-- b------ h-- E- e- h- i-k-e f-r-i e- i-k-e h-r b-s-i-t h-. --------------------------------------------- Eg et ho ikkje fordi eg ikkje har bestilt ho. 0
Kodėl (jūs) nevalgote mėsos? K-i--r et-d- ikk-e---ø-e-? K----- e- d- i---- k------ K-i-o- e- d- i-k-e k-ø-e-? -------------------------- Kvifor et du ikkje kjøtet? 0
(Aš) vegetaras / -ė. Eg e- ve-eta-i----. E- e- v------------ E- e- v-g-t-r-a-a-. ------------------- Eg er vegetarianar. 0
Aš jos nevalgau, nes esu vegetaras / -ė. E- et-d-t--kk-e-------eg e--ve-e-arianar. E- e- d-- i---- f---- e- e- v------------ E- e- d-t i-k-e f-r-i e- e- v-g-t-r-a-a-. ----------------------------------------- Eg et det ikkje fordi eg er vegetarianar. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Gestai padeda mokytis žodžių

Mokantis žodžių, mūsų smegenims tenka daug darbo. Jos turi kiekvieną jų išsaugoti. Tačiau jūs galite padėti savo smegenims mokytis. Tai galima padaryti gestikuliuojant. Gestai padeda atminčiai. Žodžius įsiminsite lengviau, jei kartu su jais atliksite kokį gestą. Tai buvo įrodyta tyrimų. Tyrėjai prašė dalyvių mokytis žodžių. Tie žodžiai iš tiesų neegzistavo. Jie priklausė dirbtinei kalbai. Kai kurių žodžių dalyviai buvo mokomi pasitelkiant gestus. Tad dalyviai žodžius ne tik girdėjo ar skaitė. Naudodami gestus jie taip pat imitavo jų reikšmę. Jiems mokantis buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Tyrimo metu mokslininkai padarė netikėtą atradimą. Mokantis žodžių kartu su gestais, buvo aktyvuojama daugiau smegenų sričių. Be kalbos centro, veikė ir sensomotorinės sritys. Mūsų atmintį veikia papildomas smegenų aktyvumas Mokantis kartu su gestais, formuojami sudėtingi tinklai. Šie tinklai išsaugo naujus žodžius keliose smegenų srityse. Taip žodžiai gali būti daug efektyviau įsisavinti. Kai norime panaudoti tam tikrus žodžius, mūsų smegenys juos randa greičiau. Taip pat jie yra geriau saugomi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad gestas yra susijęs su žodžiu. Mūsų smegenys supranta, kai žodis ir gestas yra nesusiję. Nauji atradimai gali paskatinti kurti naujus mokymo metodus. Žmonės apie kalbą žinantys nedaug, paprastai mokosi lėčiau. Galbūt jiems sektųsi lengviau, jei jie fiziškai imituotų tuos žodžius…