Pasikalbėjimų knygelė

lt Banke   »   nn At the bank

60 [šešiasdešimt]

Banke

Banke

60 [seksti]

At the bank

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių nynorskas Žaisti Daugiau
Norėčiau atidaryti sąskaitą. E- vil---n- e----on--. E- v-- o--- e-- k----- E- v-l o-n- e-n k-n-o- ---------------------- Eg vil opne ein konto. 0
Štai mano pasas. H-r -r -asset --tt. H-- e- p----- m---- H-r e- p-s-e- m-t-. ------------------- Her er passet mitt. 0
Ir štai mano adresas. Og --r er a---s---mi. O- h-- e- a------ m-- O- h-r e- a-r-s-a m-. --------------------- Og her er adressa mi. 0
Norėčiau įmokėti pinigų į savo sąskaitą. Eg-v----et---in---e---r -- k---------n. E- v-- s---- i-- p----- p- k------ m--- E- v-l s-t-e i-n p-n-a- p- k-n-o-n m-n- --------------------------------------- Eg vil setje inn pengar på kontoen min. 0
Norėčiau nusiimti pinigų iš savo sąskaitos. E- v----- -- -eng----r--k-n-oe- --n. E- v-- t- u- p----- f-- k------ m--- E- v-l t- u- p-n-a- f-å k-n-o-n m-n- ------------------------------------ Eg vil ta ut pengar frå kontoen min. 0
Norėčiau gauti išrašą iš sąskaitos. E- ------e-n- -- -- ko---uts--i-t. E- v-- g----- h- e- k------------- E- v-l g-e-n- h- e- k-n-o-t-k-i-t- ---------------------------------- Eg vil gjerne ha ei kontoutskrift. 0
Norėčiau išpirkti kelionės čekius. E------lø-s--in- ei--r-ise--e-k. E- v-- l---- i-- e-- r---------- E- v-l l-y-e i-n e-n r-i-e-j-k-. -------------------------------- Eg vil løyse inn ein reisesjekk. 0
Kokie yra mokesčiai? Kor -ykje-g-by- e- --t? K-- m---- g---- e- d--- K-r m-k-e g-b-r e- d-t- ----------------------- Kor mykje gebyr er det? 0
Kur man pasirašyti? Kv-r s-a- eg-skr--e--nde-? K--- s--- e- s----- u----- K-a- s-a- e- s-r-v- u-d-r- -------------------------- Kvar skal eg skrive under? 0
(Aš) laukiu pinigų pervedimo iš Vokietijos. E-----tar----ov--fø-ing--r- -ys-l--d. E- v----- e- o--------- f-- T-------- E- v-n-a- e- o-e-f-r-n- f-å T-s-l-n-. ------------------------------------- Eg ventar ei overføring frå Tyskland. 0
Štai mano sąskaitos numeris. He--e-----t-num--ret --tt. H-- e- k------------ m---- H-r e- k-n-o-u-m-r-t m-t-. -------------------------- Her er kontonummeret mitt. 0
Ar pinigai pervesti? Er--enga---k-mne fr--? E- p------ k---- f---- E- p-n-a-e k-m-e f-a-? ---------------------- Er pengane komne fram? 0
(Aš) norėčiau išsikeisti šiuos pinigus. E--v-l -je-ne --k-le-d-s-e --ngan-. E- v-- g----- v----- d---- p------- E- v-l g-e-n- v-k-l- d-s-e p-n-a-e- ----------------------------------- Eg vil gjerne veksle desse pengane. 0
Man reikia Amerikos dolerių. Eg-----g-a---ika-s-e-dolla-. E- t---- a---------- d------ E- t-e-g a-e-i-a-s-e d-l-a-. ---------------------------- Eg treng amerikanske dollar. 0
Prašom duoti man smulkiomis kupiūromis. K---e---- -et---s-å-se----? K-- e- f- d-- i s-- s------ K-n e- f- d-t i s-å s-t-a-? --------------------------- Kan eg få det i små setlar? 0
Ar čia yra bankomatas? F-n-t -et e-n --nib-----er? F---- d-- e-- m------- h--- F-n-t d-t e-n m-n-b-n- h-r- --------------------------- Finst det ein minibank her? 0
Kiek pinigų galima pasiimti? K-- -y-j--peng-r -a- -- t----? K-- m---- p----- k-- e- t- u-- K-r m-k-e p-n-a- k-n e- t- u-? ------------------------------ Kor mykje pengar kan eg ta ut? 0
Kokiomis kredito kortelėmis galima naudotis? K-- kr--i--k--- --- e--bruke? K-- k---------- k-- e- b----- K-a k-e-i-t-o-t k-n e- b-u-e- ----------------------------- Kva kredittkort kan eg bruke? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Ar egzistuoja universali gramatika?

Kai išmokstame kalbą, taip pat išmokstame ir jos gramatiką. Kai vaikai išmoksta savo gimtąją kalbą, tai nutinka automatiškai. Jie nepastebi, kaip jų smegenis išmoksta įvairias taisykles. Nepaisant to, jie savo gimtąją kalbą išmoksta nuo pat pradžių. Kadangi egzistuoja daug kalbų, egzistuoja ir daug gramatikų. Tačiau ar egzistuoja universali gramatika? Mokslininkai ilgą laiką bandė atsakyti į šį klausimą. Naujausi tyrimai gali suteikti atsakymą. Smegenų tyrėjai padarė įdomų atradimą. Jie paprašė eksperimento dalyvių studijuoti gramatikos taisykles. Tie dalyviai priklausė kalbų mokyklai. Jie mokėsi japonų arba italų kalbas. Pusė gramatikos taisyklių buvo visiškai išgalvotos. Tačiau dalyviai to nežinojo. Pasimokius, studentams buvo duodami sakiniai. Jie turėjo nustatyti, ar teisingi buvo tie sakiniai. Kol jie bandė tai nuspręsti, buvo analizuojami jų smegenys. Tyrėjai matavo jų smegenų aktyvumą. Taip jie galėjo sužinoti, kaip smegenys reaguoja į sakinius. Ir, pasirodo, kad mūsų smegenys reaguoja į gramatiką! Apdorojant kalbą, aktyvuojamos tam tikros smegenų sritys. Viena tų sričių yra Broko sritis. Ji yra kairiajame pusrutulyje. Kai studentai susidūrė su tikromis gramatikos taisyklėmis, ta sritis buvo labai aktyvi. Tačiau, kai jie mokėsi išgalvotas taisykles, aktyvumas žymiai sumažėjo. Tad gali būti, jog visos gramatikos sistemos turi tą patį pagrindą. Vadovaujasi tais pačiais principais. O tie principai gali būti mums įgimti…