Pasikalbėjimų knygelė

lt Neiginys 2   »   nn Negation 2

65 [šešiasdešimt penki]

Neiginys 2

Neiginys 2

65 [sekstifem]

Negation 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių nynorskas Žaisti Daugiau
Ar žiedas brangus? E- den---n--- d--? E- d-- r----- d--- E- d-n r-n-e- d-r- ------------------ Er den ringen dyr? 0
Ne, jis kainuoja tik šimtą eurų. Nei, -a- -o---r be-r- h--dre--uro. N--- h-- k----- b---- h----- e---- N-i- h-n k-s-a- b-r-e h-n-r- e-r-. ---------------------------------- Nei, han kostar berre hundre euro. 0
Bet aš turiu tik penkiasdešimt. M-n -----r-berre --mt-. M-- e- h-- b---- f----- M-n e- h-r b-r-e f-m-i- ----------------------- Men eg har berre femti. 0
Ar (tu) jau baigei / ar (tu) jau pasiruošęs / pasiruošusi? E- -- --r---? E- d- f------ E- d- f-r-i-? ------------- Er du ferdig? 0
Ne, dar ne. N-i,--k-je ----. N--- i---- e---- N-i- i-k-e e-n-. ---------------- Nei, ikkje enno. 0
Bet greit baigsiu / bet greit būsiu pasiruošęs / pasiruošusi. Men-e-----s-----fe-d-g. M-- e- e- s---- f------ M-n e- e- s-a-t f-r-i-. ----------------------- Men eg er snart ferdig. 0
Ar dar norėtum sriubos? Vil ----a----r--up-e? V-- d- h- m--- s----- V-l d- h- m-i- s-p-e- --------------------- Vil du ha meir suppe? 0
Ne, (aš) jau nebenoriu. Ne--t---- eg---l --kje-----eir. N-- t---- e- v-- i---- h- m---- N-i t-k-, e- v-l i-k-e h- m-i-. ------------------------------- Nei takk, eg vil ikkje ha meir. 0
Bet dar porciją ledų. Me-----v-l--a meir --. M-- e- v-- h- m--- i-- M-n e- v-l h- m-i- i-. ---------------------- Men eg vil ha meir is. 0
Ar jau seniai čia gyveni? H-- d--bu----e--l-n--? H-- d- b--- h-- l----- H-r d- b-d- h-r l-n-e- ---------------------- Har du budd her lenge? 0
Ne, tik mėnuo. Nei, b---- --n-m----. N--- b---- e-- m----- N-i- b-r-e e-n m-n-d- --------------------- Nei, berre ein månad. 0
Bet (aš) jau pažįstu daug žmonių. M-- e--k---ner--ang- -o-k alt. M-- e- k------ m---- f--- a--- M-n e- k-e-n-r m-n-e f-l- a-t- ------------------------------ Men eg kjenner mange folk alt. 0
Ar rytoj važiuosi namo? Køy--- du--e-m i-m--gon? K----- d- h--- i m------ K-y-e- d- h-i- i m-r-o-? ------------------------ Køyrer du heim i morgon? 0
Ne, tik savaitgalį. N-i--i-k-e --r - -elga. N--- i---- f-- i h----- N-i- i-k-e f-r i h-l-a- ----------------------- Nei, ikkje før i helga. 0
Bet (aš) jau sekmadienį sugrįšiu. M---e- k-em-t-lb--- alt p- -u----en. M-- e- k--- t------ a-- p- s-------- M-n e- k-e- t-l-a-e a-t p- s-n-a-e-. ------------------------------------ Men eg kjem tilbake alt på sundagen. 0
Ar tavo duktė jau suaugusi? E- do-t--a--- ---s-n? E- d------ d- v------ E- d-t-e-a d- v-k-e-? --------------------- Er dottera di vaksen? 0
Ne, jai dar tik septyniolika. Ne------e- --r---sy-t-n. N--- h- e- b---- s------ N-i- h- e- b-r-e s-t-e-. ------------------------ Nei, ho er berre sytten. 0
Bet ji jau turi draugą. M-n -- --r -ller-i- ei-----ra--. M-- h- h-- a------- e-- k------- M-n h- h-r a-l-r-i- e-n k-æ-a-t- -------------------------------- Men ho har allereie ein kjærast. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Ką mums sako žodžiai

Pasaulyje egzistuoja milijonai knygų. Nieks nežino, kiek jų iš viso parašyta. Knygose saugoma labai daug žinių. Jei kas nors jas visas perskaitytų, apie gyvenimą sužinotų labai daug . Mat knygos mums parodo, kaip gyvenimas keičiasi. Kiekviena era turėjo savo knygas. Jas skaitydami galime sužinoti, kas žmonėms buvo svarbu. Deja, bet visų knygų perskaityti negali niekas. Šiuolaikinės technologijos tegali padėti jas analizuoti. Pasitelkiant skaitmenines technologijas, knygos gali būti saugomos kaip duomenys. Vėliau analizuojamas jų turinys. Taip lingvistai gali nustatyti, kaip keitėsi kalba. Dar įdomiau yra skaičiuoti žodžių dažnį. Tai darant galima išsiaiškinti tam tikrų žodžių svarbą. Mokslininkai išstudijavo daugiau nei 5 milijonus knygų. Tai buvo pastarųjų penkių šimtmečių knygos. Iš viso 500 milijardų žodžių. Žodžių dažnis parodo, kaip žmonės gyveno anksčiau ir dabar. Kalboje atsispindi idėjos ir mados. Pavyzdžiui, žodis vyrai per laiką prarado dalį reikšmės. Šiandien jis naudojamas ne taip dažnai kaip anksčiau. Tačiau žodžio moterys dažnumas padidėjo. Taip pat iš žodžių galima sužinoti, ką mes mėgome valgyti. Šeštame dešimtmetyje labai svarbus žodis buvo ledai. Vėliau populiaresniais tapo pica ir makaronai. Pastaraisiais metais sušiai tapo dominuojančiu žodžiu. Turime gerų naujienų visiems kalbos mylėtojams… Mūsų kalba kasdien pasipildo naujų žodžių!