Pasikalbėjimų knygelė

lt Vakar — šiandien — rytoj   »   nn Yesterday – today – tomorrow

10 [dešimt]

Vakar — šiandien — rytoj

Vakar — šiandien — rytoj

10 [ti]

Yesterday – today – tomorrow

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių nynorskas Žaisti Daugiau
Vakar buvo šeštadienis. I---r --r-----laurda-. I g-- v-- d-- l------- I g-r v-r d-t l-u-d-g- ---------------------- I går var det laurdag. 0
Vakar (aš) buvau kine. I -år --r ----å-ki--. I g-- v-- e- p- k---- I g-r v-r e- p- k-n-. --------------------- I går var eg på kino. 0
Filmas buvo įdomus. Fi-men --r-int---ssa--. F----- v-- i----------- F-l-e- v-r i-t-r-s-a-t- ----------------------- Filmen var interessant. 0
Šiandien (yra) sekmadienis. I------r det s--d--. I d-- e- d-- s------ I d-g e- d-t s-n-a-. -------------------- I dag er det sundag. 0
Šiandien (aš) nedirbu. I-dag -rbe--e--e--ik---. I d-- a------- e- i----- I d-g a-b-i-e- e- i-k-e- ------------------------ I dag arbeider eg ikkje. 0
(Aš) lieku / būnu namie. Eg--r heim-. E- e- h----- E- e- h-i-e- ------------ Eg er heime. 0
Rytoj (bus) pirmadienis. I -o-g-n -r-de- m--dag. I m----- e- d-- m------ I m-r-o- e- d-t m-n-a-. ----------------------- I morgon er det måndag. 0
Rytoj (aš) vėl dirbsiu / dirbu. I-m-rg---ska- eg på -o---a--. I m----- s--- e- p- j--- a--- I m-r-o- s-a- e- p- j-b- a-t- ----------------------------- I morgon skal eg på jobb att. 0
(Aš) dirbu biure. E- j--b-r-p- -it-kon--r. E- j----- p- e-- k------ E- j-b-a- p- e-t k-n-o-. ------------------------ Eg jobbar på eit kontor. 0
Kas jis? Kv-n e- d--? K--- e- d--- K-e- e- d-t- ------------ Kven er det? 0
Tai Pėteris. Det-----e-er. D-- e- P----- D-t e- P-t-r- ------------- Det er Peter. 0
Pėteris (yra) studentas. Peter e------ent. P---- e- s------- P-t-r e- s-u-e-t- ----------------- Peter er student. 0
Kas ji? K-----r-d-t? K--- e- d--- K-e- e- d-t- ------------ Kven er det? 0
Tai Marta. D-t er --r-ha. D-- e- M------ D-t e- M-r-h-. -------------- Det er Martha. 0
Marta (yra) sekretorė. Ma-t-a -- s-k---æ-. M----- e- s-------- M-r-h- e- s-k-e-æ-. ------------------- Martha er sekretær. 0
Pėteris ir Marta yra draugai. Pe-e- -g M---h- er -e--r. P---- o- M----- e- v----- P-t-r o- M-r-h- e- v-n-r- ------------------------- Peter og Martha er vener. 0
Pėteris yra Martos draugas. Pe-e- er--en----i--M-r-ha. P---- e- v---- t-- M------ P-t-r e- v-n-n t-l M-r-h-. -------------------------- Peter er venen til Martha. 0
Marta yra Pėterio draugė. Ma---a -r-v-nni----t-l --t-r. M----- e- v------- t-- P----- M-r-h- e- v-n-i-n- t-l P-t-r- ----------------------------- Martha er venninna til Peter. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Mokymasis miegant

Šiais laikais užsienio kalbų mokymas yra vidurinio išsilavinimo dalis. Kaip norėtųsi, kad jis nebūtų toks varginantis! Turime gerą žinią tiems, kam nesiseka mokantis kalbų. Geriausiai mokomasi miegant! Tokių išvadų priėjo daugelis mokslininkų. Tad mokydamiesi kalbų galime jomis pasinaudoti. Miegodami mes apdorojame dienos įvykius. Smegenys analizuoja naujus potyrius. Viskas, ką patyrėme, yra iš naujo pergalvojama. O naujos žinios yra geriau įtvirtinamos. Dalykai, kurių išmokstame prieš pat užmiegant yra įtvirtinami geriausiai. Todėl naudinga vakare pasikartoti jums svarbius dalykus. Už įvairių dalykų išmokimą atsakinga kita miego fazė. REM miegas padeda psichomotoriniam mokymuisi. Į šią kategoriją įeina muzikos mokymasis arba sportas. Tačiau teorinių žinių įsisavinimas įvyksta esant giliam miegui. Tuo metu pakartojama viskas, kas buvo išmokta. Netgi žodynas ir gramatika! Kai mokomės kalbų, mūsų smegenys patiria didelį krūvį. Joms tenka išsaugoti naujus žodžius ir taisykles. Visa tai yra iš naujo pakartojama miegant. Tyrinėtojai vadina tai pakartojimo hipoteze. Tačiau svarbu, kad gerai išsimiegotumėte. Kūnas ir protas turi tinkamai pailsėti. Tik tada jūsų smegenys galės efektyviai veikti. Galima sakyti, kad kuo geresnis miegas, tuo geriau veikia protas. Kol mes ilsimės, mūsų smegenys išlieka aktyvios... Taigi: Gute Nacht, good night, buona notte, dobrou noc!