Pasikalbėjimų knygelė

lt Kelintiniai skaitvardžiai   »   be Парадкавыя лічэбнікі

61 [šešiasdešimt vienas]

Kelintiniai skaitvardžiai

Kelintiniai skaitvardžiai

61 [шэсцьдзесят адзін]

61 [shests’dzesyat adzіn]

Парадкавыя лічэбнікі

[Paradkavyya lіchebnіkі]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių baltarusių Žaisti Daugiau
Pirmas (is) mėnuo yra sausis. Пе--- м---- – с-------. Першы месяц – студзень. 0
P----- m------ – s------’. Pe---- m------ – s-------. Pershy mesyats – studzen’. P-r-h- m-s-a-s – s-u-z-n’. ---------------–--------’.
Antras (is) mėnuo yra vasaris. Др--- м---- – л---. Другі месяц – люты. 0
D---- m------ – l----. Dr--- m------ – l----. Drugі mesyats – lyuty. D-u-і m-s-a-s – l-u-y. --------------–------.
Trečias (is) mėnuo yra kovas. Тр--- м---- – с------. Трэці месяц – сакавік. 0
T----- m------ – s------. Tr---- m------ – s------. Tretsі mesyats – sakavіk. T-e-s- m-s-a-s – s-k-v-k. ---------------–--------.
Ketvirtas (is) mėnuo yra balandis. Ча------ м---- – к-------. Чацвёрты месяц – красавік. 0
C--------- m------ – k-------. Ch-------- m------ – k-------. Chatsverty mesyats – krasavіk. C-a-s-e-t- m-s-a-s – k-a-a-і-. -------------------–---------.
Penktas (is) mėnuo yra gegužė. Пя-- м---- – м--. Пяты месяц – май. 0
P---- m------ – m--. Py--- m------ – m--. Pyaty mesyats – may. P-a-y m-s-a-s – m-y. --------------–----.
Šeštas (is) mėnuo yra birželis. Шо--- м---- – ч------. Шосты месяц – чэрвень. 0
S----- m------ – c------’. Sh---- m------ – c-------. Shosty mesyats – cherven’. S-o-t- m-s-a-s – c-e-v-n’. ---------------–--------’.
Šeši mėnesiai yra pusė metų. Шэ--- м------ – г--- п----- г---. Шэсць месяцаў – гэта палова года. 0
S-----’ m-------- – g--- p----- g---. Sh----- m-------- – g--- p----- g---. Shests’ mesyatsau – geta palova goda. S-e-t-’ m-s-a-s-u – g-t- p-l-v- g-d-. ------’-----------–-----------------.
Sausis, vasaris, kovas, Ст------- л---- с------, Студзень, люты, сакавік, 0
S------’, l----, s------, St------- l----- s------, Studzen’, lyuty, sakavіk, S-u-z-n’, l-u-y, s-k-v-k, -------’,------,--------,
balandis, gegužė ir birželis. кр------- м-- і ч------. красавік, май і чэрвень. 0
k-------, m-- і c------’. kr------- m-- і c-------. krasavіk, may і cherven’. k-a-a-і-, m-y і c-e-v-n’. --------,--------------’.
Septintas (is) mėnuo yra liepa. Сё-- м---- – л-----. Сёмы месяц – ліпень. 0
S--- m------ – l----’. Se-- m------ – l-----. Semy mesyats – lіpen’. S-m- m-s-a-s – l-p-n’. -------------–------’.
Aštuntas (is) mėnuo yra rugpjūtis. Во---- м---- – ж------. Восьмы месяц – жнівень. 0
V--’m- m------ – z------’. Vo---- m------ – z-------. Vos’my mesyats – zhnіven’. V-s’m- m-s-a-s – z-n-v-n’. ---’-----------–--------’.
Devintas (is) mėnuo yra rugsėjis. Дз----- м---- – в-------. Дзевяты месяц – верасень. 0
D------- m------ – v------’. Dz------ m------ – v-------. Dzevyaty mesyats – verasen’. D-e-y-t- m-s-a-s – v-r-s-n’. -----------------–--------’.
Dešimtas (is) mėnuo yra spalis. Дз----- м---- – к---------. Дзесяты месяц – кастрычнік. 0
D------- m------ – k----------. Dz------ m------ – k----------. Dzesyaty mesyats – kastrychnіk. D-e-y-t- m-s-a-s – k-s-r-c-n-k. -----------------–------------.
Vienuoliktas (is) mėnuo yra lapkritis. Ад--------- м---- – л-------. Адзінаццаты месяц – лістапад. 0
A------------ m------ – l-------. Ad----------- m------ – l-------. Adzіnatstsaty mesyats – lіstapad. A-z-n-t-t-a-y m-s-a-s – l-s-a-a-. ----------------------–---------.
Dvyliktas (is) mėnuo yra gruodis. Дв-------- м---- – с------. Дванаццаты месяц – снежань. 0
D----------- m------ – s------’. Dv---------- m------ – s-------. Dvanatstsaty mesyats – snezhan’. D-a-a-s-s-t- m-s-a-s – s-e-h-n’. ---------------------–--------’.
Dvylika mėnesių yra metai. Дв-------- м------ – г--- г--. Дванаццаць месяцаў – гэта год. 0
D-----------’ m-------- – g--- g--. Dv----------- m-------- – g--- g--. Dvanatstsats’ mesyatsau – geta god. D-a-a-s-s-t-’ m-s-a-s-u – g-t- g-d. ------------’-----------–---------.
Liepa, rugpjūtis, rugsėjis, Лі----- ж------- в-------, Ліпень, жнівень, верасень, 0
L----’, z------’, v------’, Lі----- z-------- v-------, Lіpen’, zhnіven’, verasen’, L-p-n’, z-n-v-n’, v-r-s-n’, -----’,--------’,--------’,
spalis, lapkritis, gruodis. ка--------- л------- і с------. кастрычнік, лістапад і снежань. 0
k----------, l------- і s------’. ka---------- l------- і s-------. kastrychnіk, lіstapad і snezhan’. k-s-r-c-n-k, l-s-a-a- і s-e-h-n’. -----------,-------------------’.

Gimtoji kalba – visada pati svarbiausia

Gimtoji kalba – pirmoji, kurios išmokstame. Tai nutinka savaime, mes to net nepastebime. Daugelis žmonių turi tik vieną gimtąją kalbą. Visos kitos kalbos yra studijuojamos kaip užsienio kalbos. Žinoma, yra tokių, kurie auga kalbėdami keliomis kalbomis. Tačiau paprastai tomis kalbomis jie kalba nevienodai rišliai. Dažnai kalbos irgi yra naudojamos nevienodai. Pavyzdžiui, viena kalba yra naudojama darbe. Kita – namie. Kaip puikiai kalbame tam tikra kalba, priklauso nuo daugelio veiksnių. Kai kalbos mokomės būdami vaikai, paprastai išmokstame išties gerai. Tais gyvenimo metais mūsų kalbos centras veikia efektyviausiai. Taip pat svarbu, kaip dažnai kalbame ta kalba. Kuo dažniau kalbą vartojame, tuo geriau kalbame. Tačiau tyrėjai mano, kad dviem kalbom vienodai gerai kalbėti neįmanoma. Viena kalba visada yra svarbesnė. Eksperimentai patvirtina šią hipotezę. Tyrimo metu buvo tiriami įvairūs žmonės. Pusė dalyvių puikiai kalbėjo dviejomis kalbomis. Kinų kalba buvo gimtoji, o anglų – antroji kalba. Kita pusė dalyvių kaip gimtąja kalbėjo tik anglų kalba. Tyrimo dalyviai turėjo išspręsti paprastas užduotis anglų kalba. Jiems tai darant buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Dalyvių smegenų aktyvumas skyrėsi! Dvikalbių studentų smegenyse ypač aktyvi buvo viena sritis. Vienakalbių studentų smegenyse to aktyvumo nebuvo. Abi grupės užduotį išsprendė vienodai greitai ir gerai. Nepaisant to, kinai vis tiek viską vertė į savo gimtąją kalbą…