Pasikalbėjimų knygelė

lt Kelintiniai skaitvardžiai   »   be Парадкавыя лічэбнікі

61 [šešiasdešimt vienas]

Kelintiniai skaitvardžiai

Kelintiniai skaitvardžiai

61 [шэсцьдзесят адзін]

61 [shests’dzesyat adzіn]

Парадкавыя лічэбнікі

Paradkavyya lіchebnіkі

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių baltarusių Žaisti Daugiau
Pirmas (is] mėnuo yra sausis. П--ш--мес-ц - -т--зе-ь. П____ м____ – с________ П-р-ы м-с-ц – с-у-з-н-. ----------------------- Першы месяц – студзень. 0
Per--y-m------ –---ud--n’. P_____ m______ – s________ P-r-h- m-s-a-s – s-u-z-n-. -------------------------- Pershy mesyats – studzen’.
Antras (is] mėnuo yra vasaris. Д--г--м---- - л-ты. Д____ м____ – л____ Д-у-і м-с-ц – л-т-. ------------------- Другі месяц – люты. 0
Dru-і----y-ts-– l-u-y. D____ m______ – l_____ D-u-і m-s-a-s – l-u-y- ---------------------- Drugі mesyats – lyuty.
Trečias (is] mėnuo yra kovas. Т--ц--месяц-- са-авік. Т____ м____ – с_______ Т-э-і м-с-ц – с-к-в-к- ---------------------- Трэці месяц – сакавік. 0
Tre--і---s-----– -a-a-і-. T_____ m______ – s_______ T-e-s- m-s-a-s – s-k-v-k- ------------------------- Tretsі mesyats – sakavіk.
Ketvirtas (is] mėnuo yra balandis. Ч--вёр-- м-с-- - кра--в--. Ч_______ м____ – к________ Ч-ц-ё-т- м-с-ц – к-а-а-і-. -------------------------- Чацвёрты месяц – красавік. 0
C--t----ty---s-ats-– k--s-v--. C_________ m______ – k________ C-a-s-e-t- m-s-a-s – k-a-a-і-. ------------------------------ Chatsverty mesyats – krasavіk.
Penktas (is] mėnuo yra gegužė. П-т- --ся------й. П___ м____ – м___ П-т- м-с-ц – м-й- ----------------- Пяты месяц – май. 0
Py--y---s---s-–----. P____ m______ – m___ P-a-y m-s-a-s – m-y- -------------------- Pyaty mesyats – may.
Šeštas (is] mėnuo yra birželis. Ш--ты м---- ---эрве--. Ш____ м____ – ч_______ Ш-с-ы м-с-ц – ч-р-е-ь- ---------------------- Шосты месяц – чэрвень. 0
S-o--y me-y-t--– c-----n-. S_____ m______ – c________ S-o-t- m-s-a-s – c-e-v-n-. -------------------------- Shosty mesyats – cherven’.
Šeši mėnesiai yra pusė metų. Ш---- м--яцаў---гэ-----л--а г-д-. Ш____ м______ – г___ п_____ г____ Ш-с-ь м-с-ц-ў – г-т- п-л-в- г-д-. --------------------------------- Шэсць месяцаў – гэта палова года. 0
Shests- me-yatsau ----ta-pal--- go--. S______ m________ – g___ p_____ g____ S-e-t-’ m-s-a-s-u – g-t- p-l-v- g-d-. ------------------------------------- Shests’ mesyatsau – geta palova goda.
Sausis, vasaris, kovas, Ст----нь----т-,-с---вік, С________ л____ с_______ С-у-з-н-, л-т-, с-к-в-к- ------------------------ Студзень, люты, сакавік, 0
Stu--e--, -y-t-,--a-a-і-, S________ l_____ s_______ S-u-z-n-, l-u-y- s-k-v-k- ------------------------- Studzen’, lyuty, sakavіk,
balandis, gegužė ir birželis. крас-вік---ай-- ч-рв-н-. к________ м__ і ч_______ к-а-а-і-, м-й і ч-р-е-ь- ------------------------ красавік, май і чэрвень. 0
k-asa-іk,-m-- і-ch-rven-. k________ m__ і c________ k-a-a-і-, m-y і c-e-v-n-. ------------------------- krasavіk, may і cherven’.
Septintas (is] mėnuo yra liepa. С-мы-ме-я- –--і---ь. С___ м____ – л______ С-м- м-с-ц – л-п-н-. -------------------- Сёмы месяц – ліпень. 0
S--y mes---s --l--e-’. S___ m______ – l______ S-m- m-s-a-s – l-p-n-. ---------------------- Semy mesyats – lіpen’.
Aštuntas (is] mėnuo yra rugpjūtis. В--ьм---е-я--– ж-і-ень. В_____ м____ – ж_______ В-с-м- м-с-ц – ж-і-е-ь- ----------------------- Восьмы месяц – жнівень. 0
Vos’my m---at--– -h-і-e-’. V_____ m______ – z________ V-s-m- m-s-a-s – z-n-v-n-. -------------------------- Vos’my mesyats – zhnіven’.
Devintas (is] mėnuo yra rugsėjis. Д-е---ы-меся- – вер-----. Д______ м____ – в________ Д-е-я-ы м-с-ц – в-р-с-н-. ------------------------- Дзевяты месяц – верасень. 0
Dz--y-t- -esy--- –-veras--’. D_______ m______ – v________ D-e-y-t- m-s-a-s – v-r-s-n-. ---------------------------- Dzevyaty mesyats – verasen’.
Dešimtas (is] mėnuo yra spalis. Д-еся-ы-мес-ц-- каст--чні-. Д______ м____ – к__________ Д-е-я-ы м-с-ц – к-с-р-ч-і-. --------------------------- Дзесяты месяц – кастрычнік. 0
D-es---y-mes-a-- – ----ry----k. D_______ m______ – k___________ D-e-y-t- m-s-a-s – k-s-r-c-n-k- ------------------------------- Dzesyaty mesyats – kastrychnіk.
Vienuoliktas (is] mėnuo yra lapkritis. Адзін-цц--ы--еся--–-л-с-а--д. А__________ м____ – л________ А-з-н-ц-а-ы м-с-ц – л-с-а-а-. ----------------------------- Адзінаццаты месяц – лістапад. 0
Adzі-at------ ------s --l---a--d. A____________ m______ – l________ A-z-n-t-t-a-y m-s-a-s – l-s-a-a-. --------------------------------- Adzіnatstsaty mesyats – lіstapad.
Dvyliktas (is] mėnuo yra gruodis. Двана-ц--ы ------– -н--ань. Д_________ м____ – с_______ Д-а-а-ц-т- м-с-ц – с-е-а-ь- --------------------------- Дванаццаты месяц – снежань. 0
D-a--tstsat---esya-s - snez----. D___________ m______ – s________ D-a-a-s-s-t- m-s-a-s – s-e-h-n-. -------------------------------- Dvanatstsaty mesyats – snezhan’.
Dvylika mėnesių yra metai. Дв-на-------еся-а- –-гэт- г-д. Д_________ м______ – г___ г___ Д-а-а-ц-ц- м-с-ц-ў – г-т- г-д- ------------------------------ Дванаццаць месяцаў – гэта год. 0
D-an-ts-sa-s--m-sy-t-a-------a --d. D____________ m________ – g___ g___ D-a-a-s-s-t-’ m-s-a-s-u – g-t- g-d- ----------------------------------- Dvanatstsats’ mesyatsau – geta god.
Liepa, rugpjūtis, rugsėjis, Л--е--, -нів-нь, ----с---, Л______ ж_______ в________ Л-п-н-, ж-і-е-ь- в-р-с-н-, -------------------------- Ліпень, жнівень, верасень, 0
Lіpe-’- zh-іv-n-, verase-’, L______ z________ v________ L-p-n-, z-n-v-n-, v-r-s-n-, --------------------------- Lіpen’, zhnіven’, verasen’,
spalis, lapkritis, gruodis. к--т-ы----,--іс-а-ад-і с----нь. к__________ л_______ і с_______ к-с-р-ч-і-, л-с-а-а- і с-е-а-ь- ------------------------------- кастрычнік, лістапад і снежань. 0
k-str-ch-і-- lі-tap------nezh---. k___________ l_______ і s________ k-s-r-c-n-k- l-s-a-a- і s-e-h-n-. --------------------------------- kastrychnіk, lіstapad і snezhan’.

Gimtoji kalba – visada pati svarbiausia

Gimtoji kalba – pirmoji, kurios išmokstame. Tai nutinka savaime, mes to net nepastebime. Daugelis žmonių turi tik vieną gimtąją kalbą. Visos kitos kalbos yra studijuojamos kaip užsienio kalbos. Žinoma, yra tokių, kurie auga kalbėdami keliomis kalbomis. Tačiau paprastai tomis kalbomis jie kalba nevienodai rišliai. Dažnai kalbos irgi yra naudojamos nevienodai. Pavyzdžiui, viena kalba yra naudojama darbe. Kita – namie. Kaip puikiai kalbame tam tikra kalba, priklauso nuo daugelio veiksnių. Kai kalbos mokomės būdami vaikai, paprastai išmokstame išties gerai. Tais gyvenimo metais mūsų kalbos centras veikia efektyviausiai. Taip pat svarbu, kaip dažnai kalbame ta kalba. Kuo dažniau kalbą vartojame, tuo geriau kalbame. Tačiau tyrėjai mano, kad dviem kalbom vienodai gerai kalbėti neįmanoma. Viena kalba visada yra svarbesnė. Eksperimentai patvirtina šią hipotezę. Tyrimo metu buvo tiriami įvairūs žmonės. Pusė dalyvių puikiai kalbėjo dviejomis kalbomis. Kinų kalba buvo gimtoji, o anglų – antroji kalba. Kita pusė dalyvių kaip gimtąja kalbėjo tik anglų kalba. Tyrimo dalyviai turėjo išspręsti paprastas užduotis anglų kalba. Jiems tai darant buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Dalyvių smegenų aktyvumas skyrėsi! Dvikalbių studentų smegenyse ypač aktyvi buvo viena sritis. Vienakalbių studentų smegenyse to aktyvumo nebuvo. Abi grupės užduotį išsprendė vienodai greitai ir gerai. Nepaisant to, kinai vis tiek viską vertė į savo gimtąją kalbą…