Pasikalbėjimų knygelė

lt Geležinkelio stotyje   »   nn At the train station

33 [trisdešimt trys]

Geležinkelio stotyje

Geležinkelio stotyje

33 [trettitre]

At the train station

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių nynorskas Žaisti Daugiau
Kada važiuoja artimiausias / sekantis traukinys į Berlyną? Nå--g-r-ne-te ------- B-r--n? N-- g-- n---- t-- t-- B------ N-r g-r n-s-e t-g t-l B-r-i-? ----------------------------- Når går neste tog til Berlin? 0
Kada važiuoja artimiausias / sekantis traukinys į Paryžių? N-r g-r --s-e-t------ ---is? N-- g-- n---- t-- t-- P----- N-r g-r n-s-e t-g t-l P-r-s- ---------------------------- Når går neste tog til Paris? 0
Kada važiuoja artimiausias / sekantis traukinys į Londoną? N-r g----est--------l Lo-don? N-- g-- n---- t-- t-- L------ N-r g-r n-s-e t-g t-l L-n-o-? ----------------------------- Når går neste tog til London? 0
Kelintą valandą važiuoja traukinys į Varšuvą? Når går-to--t---l -a---wa? N-- g-- t---- t-- W------- N-r g-r t-g-t t-l W-r-a-a- -------------------------- Når går toget til Warsawa? 0
Kelintą valandą važiuoja traukinys į Stokholmą? Nå----- t--et-t-l---o--holm? N-- g-- t---- t-- S--------- N-r g-r t-g-t t-l S-o-k-o-m- ---------------------------- Når går toget til Stockholm? 0
Kelintą valandą važiuoja traukinys į Budapeštą? Når gå- t--e----l -u-a----? N-- g-- t---- t-- B-------- N-r g-r t-g-t t-l B-d-p-s-? --------------------------- Når går toget til Budapest? 0
Norėčiau (vieno) bilieto į Madridą. E---b--lett---- Ma--id--takk. E-- b------ t-- M------ t---- E-n b-l-e-t t-l M-d-i-, t-k-. ----------------------------- Ein billett til Madrid, takk. 0
Norėčiau (vieno) bilieto į Prahą. E----il---t---l --ah-,----k. E-- b------ t-- P----- t---- E-n b-l-e-t t-l P-a-a- t-k-. ---------------------------- Ein billett til Praha, takk. 0
Norėčiau (vieno) bilieto į Berną. E-n-bill----ti- B-rn, t--k. E-- b------ t-- B---- t---- E-n b-l-e-t t-l B-r-, t-k-. --------------------------- Ein billett til Bern, takk. 0
Kada traukinys atvyksta į Vieną? Når--j-- t-g-- -il---e-? N-- k--- t---- t-- W---- N-r k-e- t-g-t t-l W-e-? ------------------------ Når kjem toget til Wien? 0
Kada traukinys atvyksta į Maskvą? N-r kjem t-g-t-til-M-skva? N-- k--- t---- t-- M------ N-r k-e- t-g-t t-l M-s-v-? -------------------------- Når kjem toget til Moskva? 0
Kada traukinys atvyksta į Amsterdamą? Når kj-- ----t -i- ---t-rdam? N-- k--- t---- t-- A--------- N-r k-e- t-g-t t-l A-s-e-d-m- ----------------------------- Når kjem toget til Amsterdam? 0
Ar reikės persėsti (į kitą traukinį)? Må--- -yt- -og? M- e- b--- t--- M- e- b-t- t-g- --------------- Må eg byte tog? 0
Iš kurio kelio išvyksta traukinys? Kv--sp-r --r--o--t--r-? K-- s--- g-- t---- f--- K-a s-o- g-r t-g-t f-å- ----------------------- Kva spor går toget frå? 0
Ar traukinyje yra miegamasis vagonas? E- --t s-v-vo-- -å---get? E- d-- s------- p- t----- E- d-t s-v-v-g- p- t-g-t- ------------------------- Er det sovevogn på toget? 0
(Aš) norėčiau bilieto į Briuselį, tik į vieną pusę. Eg--i--h--e-n e-nveg--i--e-t-----B--s--l. E- v-- h- e-- e------------- t-- B------- E- v-l h- e-n e-n-e-s-i-l-t- t-l B-ü-s-l- ----------------------------------------- Eg vil ha ein einvegsbillett til Brüssel. 0
Norėčiau grįžtamojo bilieto į Kopenhagą. E- -i- kjø---retu-b-l-e-- t-l---ben-avn. E- v-- k---- r----------- t-- K--------- E- v-l k-ø-e r-t-r-i-l-t- t-l K-b-n-a-n- ---------------------------------------- Eg vil kjøpe returbillett til København. 0
Kiek kainuoja vieta miegamajame vagone? K-a-kosta- -in ---ss-- -o--vog-a? K-- k----- e-- p---- i s--------- K-a k-s-a- e-n p-a-s i s-v-v-g-a- --------------------------------- Kva kostar ein plass i sovevogna? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kalbos pokyčiai

Pasaulis, kuriame gyvename, keičiasi sulig kiekviena diena. Todėl ir mūsų kalba nestovi vietoje. Ji vystosi kartu su mumis ir todėl yra dinamiška. Pokyčiai gali paveikti visas kalbos sritis. Jie gali paveikti įvairius aspektus. Fonologiniai pokyčiai daro įtaką kalbos garsų sistemai. Vykstant semantiniams pokyčiams, kinta žodžių prasmė. Leksiniai pokyčiai veikia žodyną. Gramatiniai pokyčiai – gramatines konstrukcijas. Lingvistinių pokyčių priežastys gali būti įvairios. Neretai jos yra ekonominės. Kalbėtojai ir rašytojai nori taupyti laiką ir pastangas. Todėl jie supaprastina savo kalbą. Kalbų pokyčius taip pat gali skatinti inovacijos. Pavyzdžiui, kai tenka pavadinti naujai išrastus dalykus. Jiems reikalingi nauji pavadinimai, tad atsiranda naujų žodžių. Kalbų pokyčiai paprastai nėra planuojami. Tai natūralus ir savaime vykstantis procesas. Tačiau kalbėtojai taip pat gali savo kalba varijuoti sąmoniningai. Taip elgiamasi norint pasiekti tam tikrą efektą. Pokyčius taip pat skatina svetimų kalbų įtaka. Tai ypač akivaizdu globalizacijos laikais. Anglų kalba – tai labiausiai kitas kalbas veikianti kalba. Angliškų žodžių galima rasti beveik kiekvienoje kalboje. Jie vadinami anglicizmais. Kalbos pokyčiai buvo kritikuojami, jų buvo bijoma jau nuo senovės laikų. Tuo pat metu kalbos pokyčiai yra teigiamas požymis. Tie pokyčiai įrodo, kad mūsų kalba yra gyva – kaip ir mes!