Pasikalbėjimų knygelė

lt Savaitės dienos   »   nn Days of the week

9 [devyni]

Savaitės dienos

Savaitės dienos

9 [ni]

Days of the week

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių nynorskas Žaisti Daugiau
pirmadienis må---g m----- m-n-a- ------ måndag 0
antradienis t-s--g t----- t-s-a- ------ tysdag 0
trečiadienis o--dag o----- o-s-a- ------ onsdag 0
ketvirtadienis tor--ag t------ t-r-d-g ------- torsdag 0
penktadienis fr--ag f----- f-e-a- ------ fredag 0
šeštadienis la-r-ag l------ l-u-d-g ------- laurdag 0
sekmadienis s-n--g s----- s-n-a- ------ sundag 0
savaitė v--a v--- v-k- ---- veka 0
nuo pirmadienio iki sekmadienio fr- -ån-a- -il sund-g f-- m----- t-- s----- f-å m-n-a- t-l s-n-a- --------------------- frå måndag til sundag 0
Pirmoji diena yra pirmadienis. De- --r--e--a--n--- m---ag. D-- f----- d---- e- m------ D-n f-r-t- d-g-n e- m-n-a-. --------------------------- Den fyrste dagen er måndag. 0
Antroji diena yra antradienis. De--a--re-d--en -- -y--a-. D-- a---- d---- e- t------ D-n a-d-e d-g-n e- t-s-a-. -------------------------- Den andre dagen er tysdag. 0
Trečioji diena yra trečiadienis. Den -re-je---g-n----on---g. D-- t----- d---- e- o------ D-n t-e-j- d-g-n e- o-s-a-. --------------------------- Den tredje dagen er onsdag. 0
Ketvirtoji diena yra ketvirtadienis. D-- fj-rde-da--n er--o--dag. D-- f----- d---- e- t------- D-n f-e-d- d-g-n e- t-r-d-g- ---------------------------- Den fjerde dagen er torsdag. 0
Penktoji diena yra penktadienis. De---e--- --g-n-e- f----g. D-- f---- d---- e- f------ D-n f-m-e d-g-n e- f-e-a-. -------------------------- Den femte dagen er fredag. 0
Šeštoji diena yra šeštadienis. D-n-s---te----e---r ---rda-. D-- s----- d---- e- l------- D-n s-e-t- d-g-n e- l-u-d-g- ---------------------------- Den sjette dagen er laurdag. 0
Septintoji diena yra sekmadienis. D-n-s-ua-de--ag----- -u-dag. D-- s------ d---- e- s------ D-n s-u-n-e d-g-n e- s-n-a-. ---------------------------- Den sjuande dagen er sundag. 0
Savaitė turi septynias dienas. Det-er--ju-d-ga--i--e-a. D-- e- s-- d---- i v---- D-t e- s-u d-g-r i v-k-. ------------------------ Det er sju dagar i veka. 0
Mes dirbame tik penkias dienas. V--a-b-ide--b-rr---e- -a---. V- a------- b---- f-- d----- V- a-b-i-e- b-r-e f-m d-g-r- ---------------------------- Vi arbeider berre fem dagar. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Dirbtinė esperanto kalba

Anglų kalba yra pati svarbiausia universali šiandienos kalba. Visi turi mokėti susikalbėti angliškai. Tačiau ir kitos kalbos nori tapti pasaulinėmis. Pavyzdžiui, dirbtinės kalbos. Dirbtinės kalbos yra kuriamos ir vystomos labai apgalvotai. Jos yra kuriamos pagal planą. Dažniausiai jose sumaišomi skirtingų kalbų elementai. Tokiu būdu daugiau žmonių gali lengviau jas išmokti. Kiekvienos dirbtinės kalbos tikslas – tarptautinis bendravimas. Populiariausia šiandien žinoma dirbtinė kalba yra esperanto. Pirmą kartą ji buvo pristatyta 1887 m. Varšuvoje. Jos sumanytojas buvo daktaras Ludwikas L. Zamenhofas. Jis manė, kad pagrindinė neramumų (socialinių) priežastis buvo nesusipratimai bendraujant. Todėl jis nusprendė sukurti kalbą, kuri suartintų žmones. Pasitelkdami šią kalbą žmonės atsidurtų viename lygmenyje. Šis daktaras naudojo Dr. Esperanto pseudonimą, reiškiantį „viltį“. Tai rodo, kad jis išties tikėjo savo sukurta kalba. Tačiau visuotinio susikalbėjimo idėja yra daug senesnė. Per visą istoriją buvo sukurta daug skirtingų dirbtinių kalbų. Tarp pagrindinių jų sukūrimo tikslų buvo tolerancija ir žmogaus teisės. Šiandien daugiau nei 120 šalių žmonės puikiai kalba esperanto kalba. Tačiau esperanto kalba sulaukia ir kritikos. Pavyzdžiui, dėl to, kad 70% jos žodyno kilę iš romanų kalbų. Be to, ji aiškiai yra paremta indoeuropiečių kalbomis. Kalbantieji esperanto kalba susitinka įvairiose konvencijose ir klubuose. Reguliariai yra rengiami susitikimai ir paskaitos. Tad, ar esate pasiruošę pramokti šiek tiek esperanto? Ĉu vi parolas Esperanton? – Jes, mi parolas Esperanton tre bone!