Pasikalbėjimų knygelė

lt Viešbutyje — atvykimas   »   nn In the hotel – Arrival

27 [dvidešimt septyni]

Viešbutyje — atvykimas

Viešbutyje — atvykimas

27 [tjuesju]

In the hotel – Arrival

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių nynorskas Žaisti Daugiau
Ar turite laisvą kambarį? Har -e-e---le-i--r--? H-- d- e-- l---- r--- H-r d- e-t l-d-g r-m- --------------------- Har de eit ledig rom? 0
(Aš) užsisakiau kambarį. Eg --r ----rve---r-m. E- h-- r-------- r--- E- h-r r-s-r-e-t r-m- --------------------- Eg har reservert rom. 0
Mano pavardė — Miuler (is). Eg h--t-r-Møll-r. E- h----- M------ E- h-i-e- M-l-e-. ----------------- Eg heiter Møller. 0
Man reikia vienviečio kambario. Eg----ng--it -nk--t---. E- t---- e-- e--------- E- t-e-g e-t e-k-l-r-m- ----------------------- Eg treng eit enkeltrom. 0
Man reikia dviviečio kambario. E------g-eit ----e-tr-m. E- t---- e-- d---------- E- t-e-g e-t d-b-e-t-o-. ------------------------ Eg treng eit dobbeltrom. 0
Kiek kainuoja kambarys už naktį? K-a---s-ar-rom-e--per-nat-? K-- k----- r----- p-- n---- K-a k-s-a- r-m-e- p-r n-t-? --------------------------- Kva kostar rommet per natt? 0
(Aš) norėčiau kambario su vonia. Eg-v-l-gj---e-h- ei- r-m --d b-d. E- v-- g----- h- e-- r-- m-- b--- E- v-l g-e-n- h- e-t r-m m-d b-d- --------------------------------- Eg vil gjerne ha eit rom med bad. 0
(Aš) norėčiau kambario su dušu. Eg vi--g-e-n- -a e-- ro--me- -us-. E- v-- g----- h- e-- r-- m-- d---- E- v-l g-e-n- h- e-t r-m m-d d-s-. ---------------------------------- Eg vil gjerne ha eit rom med dusj. 0
Ar galiu pamatyti kambarį? K-n-eg-f--sjå--å-ro-me-? K-- e- f- s-- p- r------ K-n e- f- s-å p- r-m-e-? ------------------------ Kan eg få sjå på rommet? 0
Ar čia yra garažas? E--d-t e------asj---e-? E- d-- e-- g------ h--- E- d-t e-n g-r-s-e h-r- ----------------------- Er det ein garasje her? 0
Ar čia yra seifas? Er det-e-- ---- her? E- d-- e-- s--- h--- E- d-t e-n s-f- h-r- -------------------- Er det ein safe her? 0
Ar čia yra faksas? Er--e- -------- -e-? E- d-- e-- f--- h--- E- d-t e-n f-k- h-r- -------------------- Er det ein faks her? 0
Gerai, aš imu kambarį. Fl---, -- ------mmet. F----- e- t-- r------ F-o-t- e- t-k r-m-e-. --------------------- Flott, eg tek rommet. 0
Čia raktai. He---r n--la--. H-- e- n------- H-r e- n-k-a-e- --------------- Her er nøklane. 0
Čia mano bagažas. Her -r -aga-jen -in. H-- e- b------- m--- H-r e- b-g-s-e- m-n- -------------------- Her er bagasjen min. 0
Kelintą valandą pusryčiai? Nå---r-d-t fr-kos-? N-- e- d-- f------- N-r e- d-t f-u-o-t- ------------------- Når er det frukost? 0
Kelintą valandą pietūs? Når-e- det midd--? N-- e- d-- m------ N-r e- d-t m-d-a-? ------------------ Når er det middag? 0
Kelintą valandą vakarienė? Når--r d----v--ds-at? N-- e- d-- k--------- N-r e- d-t k-e-d-m-t- --------------------- Når er det kveldsmat? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Norint sėkmingai išmokti, svarbu pailsėti

Norintieji sėkmingai ko nors išmokti, turėtų dažnai ilsėtis! Tokių išvadų buvo prieita po naujausių mokslinių tyrimų. Tyrinėtojai išstudijavo mokymosi fazes. Tyrimų metu buvo imituojamos įvairios mokymosi situacijos. Geriausiai informaciją įsisavinima mažomis dalimis. Vadinasi, neturėtume mokytis visko ir iš karto. Visada derėtų daryti pertraukas. Mokymosi sėkmė taip pat priklauso nuo biocheminių procesų. Tie procesai vyksta smegenyse. Nuo smegenų priklauso mums optimaliausias mokymosi ritmas. Kai išmokstame ką nors naujo, mūsų smegenys išskiria tam tikras medžiagas. Tos medžiagos daro įtaką mūsų smegenų ląstelėms. Šiame procese svarbų vaidmenį atlieka du specifiniai enzimai. Jie išskiriami kaskart, kai išmokstama nauja medžiaga. Tačiau jie nėra išskiriami vienu metu. Jų poveikis pasireiškia šiek tiek pavėluotai. Tačiau geriausiai išmokstame, kai procese dalyvauja iškart abu enzimai. Mūsų šansai išmokti žymiai padidėja, jei dažnai darome pertraukas. Tad prasminga būtų keisti individualių mokymosi fazių trukmę. Taip pat varijuoti turėtų ir pertraukų trukmė. Idealiausia būtų iš pradžių padaryti dvi dešimties minučių pertraukas. Vėliau padaryti vieną penkių minučių petrauką. O paskutinę pertrauką vertėtų pailginti iki 30 minučių. Pertraukų metu mūsų smegenys geriau įsimena naują medžiagą. Taip pat per pertraukas derėtų palikti savo darbo vietą. Patartina būtų šiek tiek pajudėti. Tad mokydamiesi darykite pertraukas pasivaikščiojimams! Ir nejauskite dėl to kaltės, nes mokotės net ilsėdamiesi!