Pasikalbėjimų knygelė

lt Kūno dalys   »   nn Kroppsdelar

58 [penkiasdešimt aštuoni]

Kūno dalys

Kūno dalys

58 [femtiåtte]

Kroppsdelar

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių nynorskas Žaisti Daugiau
(Aš) piešiu vyrą. Eg te--na- ei----n-. E_ t______ e__ m____ E- t-i-n-r e-n m-n-. -------------------- Eg teiknar ein mann. 0
Pirmiausia galvą. Fy--t h-vud-t. F____ h_______ F-r-t h-v-d-t- -------------- Fyrst hovudet. 0
Vyras nešioja skrybėlę. Ma---n-h-r-på se- -in ----. M_____ h__ p_ s__ e__ h____ M-n-e- h-r p- s-g e-n h-t-. --------------------------- Mannen har på seg ein hatt. 0
Plaukų nematyti. Du-ser---kje-h--e-. D_ s__ i____ h_____ D- s-r i-k-e h-r-t- ------------------- Du ser ikkje håret. 0
Ausų taip pat nematyti. Du -er -k--e--yr------e-. D_ s__ i____ ø___ h______ D- s-r i-k-e ø-r- h-l-e-. ------------------------- Du ser ikkje øyro heller. 0
Nugaros taip pat nematyti. Du--er-ikkje--y-g-- h--le-. D_ s__ i____ r_____ h______ D- s-r i-k-e r-g-e- h-l-e-. --------------------------- Du ser ikkje ryggen heller. 0
(Aš) piešiu akis ir burną. E--te--n-- ---o ----u-ne-. E_ t______ a___ o_ m______ E- t-i-n-r a-g- o- m-n-e-. -------------------------- Eg teiknar augo og munnen. 0
Vyras šoka ir juokiasi. M-nn-n -ans-r ---l--. M_____ d_____ o_ l___ M-n-e- d-n-a- o- l-r- --------------------- Mannen dansar og ler. 0
Vyras turi ilgą nosį. M-n-e----r ---- -a--. M_____ h__ l___ n____ M-n-e- h-r l-n- n-s-. --------------------- Mannen har lang nase. 0
Rankose jis laiko lazdą. H-- --- e-- st----i--an--. H__ h__ e__ s____ i h_____ H-n h-r e-n s-o-k i h-n-a- -------------------------- Han har ein stokk i handa. 0
Ant kaklo jis užsirišęs šaliką. H-n-h----g--it sk--rf --nd- --ls--. H__ h__ ò_ e__ s_____ r____ h______ H-n h-r ò- e-t s-j-r- r-n-t h-l-e-. ----------------------------------- Han har òg eit skjerf rundt halsen. 0
Dabar žiema ir šalta. De--er v--te------de- -----ld-. D__ e_ v______ o_ d__ e_ k_____ D-t e- v-n-e-, o- d-t e- k-l-t- ------------------------------- Det er vinter, og det er kaldt. 0
Rankos stiprios. A--ane-er k---t---. A_____ e_ k________ A-m-n- e- k-a-t-g-. ------------------- Armane er kraftige. 0
Kojos taip pat stiprios. Bein- er-ò--kr---ige. B____ e_ ò_ k________ B-i-a e- ò- k-a-t-g-. --------------------- Beina er òg kraftige. 0
Vyras yra iš sniego. Ma-ne- e- av-s--. M_____ e_ a_ s___ M-n-e- e- a- s-ø- ----------------- Mannen er av snø. 0
Jis nenešioja kelnių ir palto. Ha- -a- i-g----k----å seg---g i-gen-f-a-k. H__ h__ i___ b____ p_ s___ o_ i____ f_____ H-n h-r i-g- b-k-e p- s-g- o- i-g-n f-a-k- ------------------------------------------ Han har inga bukse på seg, og ingen frakk. 0
Bet vyrui nešalta. M-- m----n --ys i--je. M__ m_____ f___ i_____ M-n m-n-e- f-y- i-k-e- ---------------------- Men mannen frys ikkje. 0
Jis yra senis besmegenis. D-- e- ein--nøm---. D__ e_ e__ s_______ D-t e- e-n s-ø-a-n- ------------------- Det er ein snømann. 0

Mūsų protėvių kalba

Šiuolaikinės kalbos gali būti išanalizuotos lingvistų. Tam pasitelkiami įvairūs metodai. Tačiau, kaip žmonės kalbėjo prieš tūkstančius metų? Į šį klausimą atsakyti daug sunkiau. Nepaisant to, mokslininkai jau daug metų tai tyrinėja. Jie norėtų išsiaiškinti, kaip žmonės kalbėjo anksčiau. Todėl jie stengiasi rekonstruoti senovines kalbos formas. Amerikiečių mokslininkai dabar padarė įspūdingą atradimą. Jie išanalizavo daugiau nei 2000 kalbų. O konkrečiai jie analizavo tų kalbų sakinių struktūras. Jų tyrimų rezultatai buvo labai įdomūs. Maždaug pusė kalbų turi V-P-T sakinio struktūrą. Tai reiškia, kad sakiniai sudaromi šia seka: veiksnys, papildinys ir tarinys. Daugiau nei 700 kalbų turi tokią struktūrą. Apie 160 kalbų laikosi V-T-P struktūros. Ir tik apie 40 kalbų naudoja T-P-V struktūrą. 120 kalbų naudoja hibridines struktūras. Vis dėlto P-T-V ir P-V-T yra tikrai daug retesnės struktūros. Dauguma analizuotų kalbų naudoja V-P-T principą. Persų, japonų ir turkų kalbos yra vieni pavyzdžių. Daugiausia gyvų kalbų seka V-T-P struktūra. Šiandien ši struktūra dominuoja indoeuropiečių kalbų šeimoje. Tyrėjai mano, kad V-P-T modelis buvo naudojamas senovėje. Visos kalbos yra paremtos šia sistema. Tačiau kalbos išsiskirstė. Mes kol kas nežinome, kaip tai nutiko. Tačiau tam turėjo būti priežastis. Juk evoliucija pasirūpina, kad išliktų tik tai, kas naudinga…