Pasikalbėjimų knygelė

lt Kūno dalys   »   nn Parts of the body

58 [penkiasdešimt aštuoni]

Kūno dalys

Kūno dalys

58 [femtiåtte]

Parts of the body

Galite spustelėti kiekvieną tuščią vietą, kad pamatytumėte tekstą arba:   
lietuvių nynorskas Žaisti Daugiau
(Aš) piešiu vyrą. Eg t------ e-- m---. Eg teiknar ein mann. 0
Pirmiausia galvą. Fy--- h------. Fyrst hovudet. 0
Vyras nešioja skrybėlę. Ma---- h-- p- s-- e-- h---. Mannen har på seg ein hatt. 0
Plaukų nematyti. Du s-- i---- h----. Du ser ikkje håret. 0
Ausų taip pat nematyti. Du s-- i---- ø--- h-----. Du ser ikkje øyro heller. 0
Nugaros taip pat nematyti. Du s-- i---- r----- h-----. Du ser ikkje ryggen heller. 0
(Aš) piešiu akis ir burną. Eg t------ a--- o- m-----. Eg teiknar augo og munnen. 0
Vyras šoka ir juokiasi. Ma---- d----- o- l--. Mannen dansar og ler. 0
Vyras turi ilgą nosį. Ma---- h-- l--- n---. Mannen har lang nase. 0
Rankose jis laiko lazdą. Ha- h-- e-- s---- i h----. Han har ein stokk i handa. 0
Ant kaklo jis užsirišęs šaliką. Ha- h-- ò- e-- s----- r---- h-----. Han har òg eit skjerf rundt halsen. 0
Dabar žiema ir šalta. De- e- v------ o- d-- e- k----. Det er vinter, og det er kaldt. 0
Rankos stiprios. Ar---- e- k-------. Armane er kraftige. 0
Kojos taip pat stiprios. Be--- e- ò- k-------. Beina er òg kraftige. 0
Vyras yra iš sniego. Ma---- e- a- s--. Mannen er av snø. 0
Jis nenešioja kelnių ir palto. Ha- h-- i--- b---- p- s--- o- i---- f----. Han har inga bukse på seg, og ingen frakk. 0
Bet vyrui nešalta. Me- m----- f--- i----. Men mannen frys ikkje. 0
Jis yra senis besmegenis. De- e- e-- s------. Det er ein snømann. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Mūsų protėvių kalba

Šiuolaikinės kalbos gali būti išanalizuotos lingvistų. Tam pasitelkiami įvairūs metodai. Tačiau, kaip žmonės kalbėjo prieš tūkstančius metų? Į šį klausimą atsakyti daug sunkiau. Nepaisant to, mokslininkai jau daug metų tai tyrinėja. Jie norėtų išsiaiškinti, kaip žmonės kalbėjo anksčiau. Todėl jie stengiasi rekonstruoti senovines kalbos formas. Amerikiečių mokslininkai dabar padarė įspūdingą atradimą. Jie išanalizavo daugiau nei 2000 kalbų. O konkrečiai jie analizavo tų kalbų sakinių struktūras. Jų tyrimų rezultatai buvo labai įdomūs. Maždaug pusė kalbų turi V-P-T sakinio struktūrą. Tai reiškia, kad sakiniai sudaromi šia seka: veiksnys, papildinys ir tarinys. Daugiau nei 700 kalbų turi tokią struktūrą. Apie 160 kalbų laikosi V-T-P struktūros. Ir tik apie 40 kalbų naudoja T-P-V struktūrą. 120 kalbų naudoja hibridines struktūras. Vis dėlto P-T-V ir P-V-T yra tikrai daug retesnės struktūros. Dauguma analizuotų kalbų naudoja V-P-T principą. Persų, japonų ir turkų kalbos yra vieni pavyzdžių. Daugiausia gyvų kalbų seka V-T-P struktūra. Šiandien ši struktūra dominuoja indoeuropiečių kalbų šeimoje. Tyrėjai mano, kad V-P-T modelis buvo naudojamas senovėje. Visos kalbos yra paremtos šia sistema. Tačiau kalbos išsiskirstė. Mes kol kas nežinome, kaip tai nutiko. Tačiau tam turėjo būti priežastis. Juk evoliucija pasirūpina, kad išliktų tik tai, kas naudinga…