Pasikalbėjimų knygelė

lt Restorane 1   »   nn At the restaurant 1

29 [dvidešimt devyni]

Restorane 1

Restorane 1

29 [tjueni]

At the restaurant 1

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių nynorskas Žaisti Daugiau
Ar šis stalas laisvas? Er -et----o-d-t --d-g? E- d---- b----- l----- E- d-t-e b-r-e- l-d-g- ---------------------- Er dette bordet ledig? 0
Prašau duoti valgiaraštį. Ka- -- f- men--n? K-- e- f- m------ K-n e- f- m-n-e-? ----------------- Kan eg få menyen? 0
Ką galite pasiūlyti? Kva v-- d--an-e--le? K-- v-- d- a-------- K-a v-l d- a-b-f-l-? -------------------- Kva vil du anbefale? 0
(Aš) norėčiau alaus. Eg -----je-ne ----in ø-. E- v-- g----- h- e-- ø-- E- v-l g-e-n- h- e-n ø-. ------------------------ Eg vil gjerne ha ein øl. 0
(Aš) norėčiau mineralinio vandens. E- vil-g-e-n--h----n--a--at-. E- v-- g----- h- m----------- E- v-l g-e-n- h- m-n-r-l-a-n- ----------------------------- Eg vil gjerne ha mineralvatn. 0
(Aš) norėčiau apelsinų sulčių. Eg vil g-erne ha-a-p-lsinjus. E- v-- g----- h- a----------- E- v-l g-e-n- h- a-p-l-i-j-s- ----------------------------- Eg vil gjerne ha appelsinjus. 0
(Aš) norėčiau kavos. Eg --l -j--ne--a --ff-. E- v-- g----- h- k----- E- v-l g-e-n- h- k-f-i- ----------------------- Eg vil gjerne ha kaffi. 0
(Aš) norėčiau kavos su pienu. E- v-l --er-- -- -af-i-----mjø--. E- v-- g----- h- k---- m-- m----- E- v-l g-e-n- h- k-f-i m-d m-ø-k- --------------------------------- Eg vil gjerne ha kaffi med mjølk. 0
Prašau su cukrumi. Me- -u-ker,-e--du-----l. M-- s------ e- d- s----- M-d s-k-e-, e- d- s-i-l- ------------------------ Med sukker, er du snill. 0
(Aš) Norėčiau arbatos. E--v-- g-erne ha---- -e. E- v-- g----- h- e-- t-- E- v-l g-e-n- h- e-n t-. ------------------------ Eg vil gjerne ha ein te. 0
(Aš) Norėčiau arbatos su citrina. E- vil-g-e-ne ----in -- --d-s-tr-n. E- v-- g----- h- e-- t- m-- s------ E- v-l g-e-n- h- e-n t- m-d s-t-o-. ----------------------------------- Eg vil gjerne ha ein te med sitron. 0
(Aš) Norėčiau arbatos su pienu. E-------jer----- ein -e --d mj-lk. E- v-- g----- h- e-- t- m-- m----- E- v-l g-e-n- h- e-n t- m-d m-ø-k- ---------------------------------- Eg vil gjerne ha ein te med mjølk. 0
Ar turite cigarečių? Ha--d---i-----tar? H-- d- s---------- H-r d- s-g-r-t-a-? ------------------ Har du sigarettar? 0
Ar turite peleninę? H------eit-o--e-----? H-- d- e-- o--------- H-r d- e-t o-k-b-g-r- --------------------- Har du eit oskebeger? 0
Ar turite ugnies / žiebtuvėlį? Ha- -- f--? H-- d- f--- H-r d- f-r- ----------- Har du fyr? 0
Man trūksta šakutės. (Nėra šakutės). Eg ----la- e-n---f--l. E- m------ e-- g------ E- m-n-l-r e-n g-f-e-. ---------------------- Eg manglar ein gaffel. 0
Man trūksta peilio (Nėra peilio). Eg mangl-- e-- k--v. E- m------ e-- k---- E- m-n-l-r e-n k-i-. -------------------- Eg manglar ein kniv. 0
Man trūksta šaukšto (Nėra šaukšto). Eg m-n--ar e- sk-i. E- m------ e- s---- E- m-n-l-r e- s-e-. ------------------- Eg manglar ei skei. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Gramatika neleidžia meluoti!

Kiekviena kalba turi ją išskiriančių bruožų. Tačiau kai kurios kalbos turi visiškai unikalių savybių. Tarp tokių kalbų yra tirijo kalba. Tirijo kalba – tai Pietų Amerikos indėnų kalba. Brazilijoje ir Suriname ja kalba apie 2000 žmonių. Ši kalba ypatinga savo gramatika. Ji priverčia kalbėtojus nuolatos kalbėti tiesą. Dėl to kalta speciali galūnė. Ji pridedama prie veiksmažodžių galūnių. Ši galūnė parodo, ar sakinyje sakoma teisybė. Paprastas pavyzdys padės paaiškinti, kaip tai vyksta. Paimkime tokį sakinį: „Vaikas išėjo į mokyklą“. Tirijo kalboje kalbėtojas turi prie veiksmažodžio pridėti atitinkamą galūnę. Ta galūnė turi atskleisti, ar jis pats matė tą vaiką išeinant. Tačiau jis taip pat gali pasakyti, kad tai jam žinoma tik iš pokalbių su kitais. Galūnė taip pat gali pasakyti, kad kalbėtojo žiniomis, tai yra melas. Taigi kalbėtojas turi žinoti, ką kalba. Tiksliau, jis turi sugebėti perteikti teiginio teisingumą. Taip jis negali nieko nuslėpti ar pagražinti. Jei kalbėtojas neprideda galūnės, jis laikomas melagiu. Suriname oficialioji kalba yra olandų. Vertimas iš olandų į tirijo kalbą neretai tampa problematiškas. Mat dauguma kalbų nėra tokios tikslios. Jos leidžia kalbėtojams išsisukti. Todėl vertėjai ne visada patvirtina tiesą to, ką sako. Bendravimas su tirijo kalbos atstovais tampa sudėtingas. Galbūt tokios galūnės praverstų ir kitoms kalboms? Ir ne tik politikų kalbai...