Pasikalbėjimų knygelė

lt Kelintiniai skaitvardžiai   »   no Ordenstall

61 [šešiasdešimt vienas]

Kelintiniai skaitvardžiai

Kelintiniai skaitvardžiai

61 [sekstien]

Ordenstall

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių norvegų Žaisti Daugiau
Pirmas (is) mėnuo yra sausis. Den--ørst- -ån--en-e---an-a-. D-- f----- m------ e- j------ D-n f-r-t- m-n-d-n e- j-n-a-. ----------------------------- Den første måneden er januar. 0
Antras (is) mėnuo yra vasaris. D-- -n-r---å------e--fe-ruar. D-- a---- m------ e- f------- D-n a-d-e m-n-d-n e- f-b-u-r- ----------------------------- Den andre måneden er februar. 0
Trečias (is) mėnuo yra kovas. D-------je m-n-den-er -ars. D-- t----- m------ e- m---- D-n t-e-j- m-n-d-n e- m-r-. --------------------------- Den tredje måneden er mars. 0
Ketvirtas (is) mėnuo yra balandis. D-n-f--rd--m-nede--er april. D-- f----- m------ e- a----- D-n f-e-d- m-n-d-n e- a-r-l- ---------------------------- Den fjerde måneden er april. 0
Penktas (is) mėnuo yra gegužė. De---e-----ån---n er --i. D-- f---- m------ e- m--- D-n f-m-e m-n-d-n e- m-i- ------------------------- Den femte måneden er mai. 0
Šeštas (is) mėnuo yra birželis. D-- -je-te-mån---- -- --n-. D-- s----- m------ e- j---- D-n s-e-t- m-n-d-n e- j-n-. --------------------------- Den sjette måneden er juni. 0
Šeši mėnesiai yra pusė metų. S-k----ned-- e- et---lv--å-. S--- m------ e- e- h---- å-- S-k- m-n-d-r e- e- h-l-t å-. ---------------------------- Seks måneder er et halvt år. 0
Sausis, vasaris, kovas, J-n---- --b----,--ars, J------ f------- m---- J-n-a-, f-b-u-r- m-r-, ---------------------- Januar, februar, mars, 0
balandis, gegužė ir birželis. apr--- mai ----un-. a----- m-- o- j---- a-r-l- m-i o- j-n-. ------------------- april, mai og juni. 0
Septintas (is) mėnuo yra liepa. De---y-e-d--m-n-d-n e---uli. D-- s------ m------ e- j---- D-n s-v-n-e m-n-d-n e- j-l-. ---------------------------- Den syvende måneden er juli. 0
Aštuntas (is) mėnuo yra rugpjūtis. Den åt--n-- ------- er--u----. D-- å------ m------ e- a------ D-n å-t-n-e m-n-d-n e- a-g-s-. ------------------------------ Den åttende måneden er august. 0
Devintas (is) mėnuo yra rugsėjis. De- nie-----å--de---- --pt--b-r. D-- n----- m------ e- s--------- D-n n-e-d- m-n-d-n e- s-p-e-b-r- -------------------------------- Den niende måneden er september. 0
Dešimtas (is) mėnuo yra spalis. D-n --e--e måneden-er -ktob--. D-- t----- m------ e- o------- D-n t-e-d- m-n-d-n e- o-t-b-r- ------------------------------ Den tiende måneden er oktober. 0
Vienuoliktas (is) mėnuo yra lapkritis. De--ell-v-e m------ er -o------. D-- e------ m------ e- n-------- D-n e-l-v-e m-n-d-n e- n-v-m-e-. -------------------------------- Den ellevte måneden er november. 0
Dvyliktas (is) mėnuo yra gruodis. D-n-to---- må-e-en ---des---e-. D-- t----- m------ e- d-------- D-n t-l-t- m-n-d-n e- d-s-m-e-. ------------------------------- Den tolvte måneden er desember. 0
Dvylika mėnesių yra metai. Tol- m---der ---ett--r. T--- m------ e- e-- å-- T-l- m-n-d-r e- e-t å-. ----------------------- Tolv måneder er ett år. 0
Liepa, rugpjūtis, rugsėjis, Juli- augu-t,-s-p--mb--, J---- a------ s--------- J-l-, a-g-s-, s-p-e-b-r- ------------------------ Juli, august, september, 0
spalis, lapkritis, gruodis. o----e-- nove-b-- -g des-mber. o------- n------- o- d-------- o-t-b-r- n-v-m-e- o- d-s-m-e-. ------------------------------ oktober, november og desember. 0

Gimtoji kalba – visada pati svarbiausia

Gimtoji kalba – pirmoji, kurios išmokstame. Tai nutinka savaime, mes to net nepastebime. Daugelis žmonių turi tik vieną gimtąją kalbą. Visos kitos kalbos yra studijuojamos kaip užsienio kalbos. Žinoma, yra tokių, kurie auga kalbėdami keliomis kalbomis. Tačiau paprastai tomis kalbomis jie kalba nevienodai rišliai. Dažnai kalbos irgi yra naudojamos nevienodai. Pavyzdžiui, viena kalba yra naudojama darbe. Kita – namie. Kaip puikiai kalbame tam tikra kalba, priklauso nuo daugelio veiksnių. Kai kalbos mokomės būdami vaikai, paprastai išmokstame išties gerai. Tais gyvenimo metais mūsų kalbos centras veikia efektyviausiai. Taip pat svarbu, kaip dažnai kalbame ta kalba. Kuo dažniau kalbą vartojame, tuo geriau kalbame. Tačiau tyrėjai mano, kad dviem kalbom vienodai gerai kalbėti neįmanoma. Viena kalba visada yra svarbesnė. Eksperimentai patvirtina šią hipotezę. Tyrimo metu buvo tiriami įvairūs žmonės. Pusė dalyvių puikiai kalbėjo dviejomis kalbomis. Kinų kalba buvo gimtoji, o anglų – antroji kalba. Kita pusė dalyvių kaip gimtąja kalbėjo tik anglų kalba. Tyrimo dalyviai turėjo išspręsti paprastas užduotis anglų kalba. Jiems tai darant buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Dalyvių smegenų aktyvumas skyrėsi! Dvikalbių studentų smegenyse ypač aktyvi buvo viena sritis. Vienakalbių studentų smegenyse to aktyvumo nebuvo. Abi grupės užduotį išsprendė vienodai greitai ir gerai. Nepaisant to, kinai vis tiek viską vertė į savo gimtąją kalbą…