Pasikalbėjimų knygelė

lt Susipažinti   »   nn Getting to know others

3 [trys]

Susipažinti

Susipažinti

3 [tre]

Getting to know others

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių nynorskas Žaisti Daugiau
Sveiki! He-! H--- H-i- ---- Hei! 0
Laba diena! Go--d--! G-- d--- G-d d-g- -------- God dag! 0
Kaip sekasi? Kor-e-s--å- ---? K------ g-- d--- K-r-e-s g-r d-t- ---------------- Korleis går det? 0
Ar jūs (atvykote / esate) iš Europos? K-em------å Eur-pa? K--- d- f-- E------ K-e- d- f-å E-r-p-? ------------------- Kjem du frå Europa? 0
Ar jūs (atvykote / esate) iš Amerikos? K-em------å-A-er--a? K--- d- f-- A------- K-e- d- f-å A-e-i-a- -------------------- Kjem du frå Amerika? 0
Ar jūs (atvykote / esate) iš Azijos? K-em--u --å---ia? K--- d- f-- A---- K-e- d- f-å A-i-? ----------------- Kjem du frå Asia? 0
Kuriame viešbutyje (jūs) gyvenate? K-- ---e-l -u--du -å? K-- h----- b-- d- p-- K-a h-t-l- b-r d- p-? --------------------- Kva hotell bur du på? 0
Ar jau ilgai (esate) čia? K----eng---a--du-vore her? K-- l---- h-- d- v--- h--- K-r l-n-e h-r d- v-r- h-r- -------------------------- Kor lenge har du vore her? 0
Ar ilgai (jūs) čia būsite (liksite)? Kor le-ge--k-- d- ---e h--? K-- l---- s--- d- v--- h--- K-r l-n-e s-a- d- v-r- h-r- --------------------------- Kor lenge skal du vere her? 0
Ar jums čia patinka? L-ka--d- -eg -er? L---- d- d-- h--- L-k-r d- d-g h-r- ----------------- Likar du deg her? 0
Ar (jūs) čia atostogaujate? Er-d--p------e --r? E- d- p- f---- h--- E- d- p- f-r-e h-r- ------------------- Er du på ferie her? 0
Aplankykite mane kada nors! Du -å -e----e me- ei---o--! D- m- b------ m-- e-- g---- D- m- b-s-k-e m-g e-n g-n-! --------------------------- Du må besøkje meg ein gong! 0
Čia mano adresas. H-r e- -dr--sa --. H-- e- a------ m-- H-r e- a-r-s-a m-. ------------------ Her er adressa mi. 0
Ar (mes) rytoj pasimatysime? / Pasimatysim rytoj? S---s- ---i --r---? S----- v- i m------ S-å-s- v- i m-r-o-? ------------------- Sjåast vi i morgon? 0
Labai gaila, (aš) jau esu kai ką numatęs / numačiusi. Orsa-- -g -a--n--o a--- å gjer-. O----- e- h-- n--- a--- å g----- O-s-k- e- h-r n-k- a-n- å g-e-e- -------------------------------- Orsak, eg har noko anna å gjere. 0
Iki! Ha-d--! H- d--- H- d-t- ------- Ha det! 0
Iki pasimatymo! Vi s--as-! V- s------ V- s-å-s-! ---------- Vi sjåast! 0
(Iki greito!) / Kol kas! H- -et så--eng-! H- d-- s- l----- H- d-t s- l-n-e- ---------------- Ha det så lenge! 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Alfabetai

Kalba mums leidžia bendrauti. Taip kitiems perduodame savo mintis ar jausmus. Rašymo sistema irgi atlieka savo funkciją. Daugelis kalbų turi savo rašymo sistemą. Ta sistema susideda iš ženklų. Ženklų, kurie gali būti labai skirtingi. Tačiau dauguma rašymo sistemų susideda iš raidžių. Tos raidės sudaro alfabetus. Alfabetas – tai organizuota grafinių simbolių sistema. Šie simboliai, vadovaujantis tam tikromis taisyklėmis, yra sujungiami į žodžius. Kiekvienas simbolis turi nustatytą tarimą. Terminas „alfabetas“ kilęs iš graikų kalbos. Graikų kalboje pirmosios dvi raidės vadinamosi „alpha“ ir „beta“. Žmonijos istorijoje buvo užfiksuota daug įvairių alfabetų. Simboliais naudojamasi jau daugiau nei 3000 metų. Anksčiau tie simboliai buvo laikomi magiškais. Tik keli žmonės žinojo, ką jie reiškia. Vėliau jie prarado savo magiškąją reikšmę. Šiandien raidės neturi jokios reikšmės. Prasmė atsiranda tik rašant jas įvairiomis kombinacijomis. Tačiau, pavyzdžiui, kinų simboliai funkcionuoja kiek kitaip. Jie primena paveikslėlius ir neretai atspindi tai, ką reiškia. Rašydami mes užkoduojame savo mintis. Tais simboliais užfiksuojame savo žinias. Mūsų smegenys išmoko iškoduoti alfabetą. Simboliai tampa žodžiais, žodžiai – idėjomis. Taip tekstai gali išlikti tūkstančius metų. Ir net šiais laikais būti suprasti...