Pasikalbėjimų knygelė

lt Pirkiniai   »   nn Shopping

54 [penkiasdešimt keturi]

Pirkiniai

Pirkiniai

54 [femtifire]

Shopping

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių nynorskas Žaisti Daugiau
(Aš) norėčiau pirkti dovaną. Eg-v---kjøp------p-e-ang. E- v-- k---- e-- p------- E- v-l k-ø-e e-n p-e-a-g- ------------------------- Eg vil kjøpe ein presang. 0
Bet ką nors nebrangaus. Men-ik-----oko-alt-for d-rt. M-- i---- n--- a-- f-- d---- M-n i-k-e n-k- a-t f-r d-r-. ---------------------------- Men ikkje noko alt for dyrt. 0
Gal rankinę? Kan-kje ei ves-e? K------ e- v----- K-n-k-e e- v-s-e- ----------------- Kanskje ei veske? 0
Kokios spalvos norėtumėte? Kva------ --l -u -a? K-- f---- v-- d- h-- K-a f-r-e v-l d- h-? -------------------- Kva farge vil du ha? 0
Juodą, rudą ar baltą? S-art- br-- eller k-i-? S----- b--- e---- k---- S-a-t- b-u- e-l-r k-i-? ----------------------- Svart, brun eller kvit? 0
Didelę ar mažą? S--r ---er--i--? S--- e---- l---- S-o- e-l-r l-t-? ---------------- Stor eller lita? 0
Ar galiu šitą pasižiūrėti? Ka------å-s----å de-ne? K-- e- f- s-- p- d----- K-n e- f- s-å p- d-n-e- ----------------------- Kan eg få sjå på denne? 0
Ar ji odinė? E--d-- s-in-? E- d-- s----- E- d-t s-i-n- ------------- Er det skinn? 0
Ar ji iš odos pakaitalo? Elle--e---et --n-t-to--? E---- e- d-- k---------- E-l-r e- d-t k-n-t-t-f-? ------------------------ Eller er det kunststoff? 0
Žinoma, iš odos. Ski-n- s-ølvs--t. S----- s--------- S-i-n- s-ø-v-a-t- ----------------- Skinn, sjølvsagt. 0
Tai labai gera kokybė. De- ---svæ-- ----k-alite-. D-- e- s---- g-- k-------- D-t e- s-æ-t g-d k-a-i-e-. -------------------------- Det er svært god kvalitet. 0
Ir rankinė tikrai nebrangi. O--de--e-v-ska-e- ---k-l-g -ime-e-. O- d---- v---- e- v------- r------- O- d-n-e v-s-a e- v-r-e-e- r-m-l-g- ----------------------------------- Og denne veska er verkeleg rimeleg. 0
Ji man patinka. Eg li----h-. E- l---- h-- E- l-k-r h-. ------------ Eg likar ho. 0
Aš ją perku. Eg t----o. E- t-- h-- E- t-k h-. ---------- Eg tek ho. 0
Ar prireikus galėsiu ją pakeisti kita? Ka---g ev---u-lt-----y---ho? K-- e- e-------- f- b--- h-- K-n e- e-e-t-e-t f- b-t- h-? ---------------------------- Kan eg eventuelt få byte ho? 0
Savaime suprantama. Sjøl-s-g-. S--------- S-ø-v-a-t- ---------- Sjølvsagt. 0
Mes ją supakuosime kaip dovaną. Vi -an ---k- h- inn -om-p-e---g. V- k-- p---- h- i-- s-- p------- V- k-n p-k-e h- i-n s-m p-e-a-g- -------------------------------- Vi kan pakke ho inn som presang. 0
Štai ten yra kasa. Der--o-t--e- -assa. D-- b---- e- k----- D-r b-r-e e- k-s-a- ------------------- Der borte er kassa. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kas ką supranta?

Pasaulyje gyvena apie 7 milijardai žmonių. Ir visi kalba kokia nors kalba. Deja, bet ta kalba ne visada yra ta pati. Tad, norėdami susikalbėti su kitomis tautomis, turime išmokti kalbų. O tai neretai vargina. Tačiau yra kalbų, kurios yra labai panašios. Tie žmonės geriau vienas kitą suprantą net neišmokę kitos kalbos. Tai vadinama abipusiu suprantamumu . Išskiriami du jo variantai. Pirmasis vadinamas žodiniu abipusiu suprantamumu. Tokiu atveju kalbėtojai supranta vienas kitą kalbėdami. Tačiau jie nesupranta rašytinės kitos kalbos sistemos. Taip yra todėl, kad kalbos skiriasi rašytinėmis formomis. To pavyzdžiai yra indų ir urdu kalbos. Antrasis variantas vadinamas rašytiniu abipusiu suprantamumu. Tokiu atveju kalba suprantama ašytinėje savo formoje. Tačiau kalbėdami šių kalbų atstovai vienas kito nesupranta. Taip yra todėl, kad jų tarimas yra labai skirtingas. To pavyzdžiai būtų vokiečių ir olandų kalbos. Artimiausios kalbos yra susijusios tiek rašyba, tiek tarimu. Tai reiškia, kad jos yra abipusiai suprantamos tiek šnekamąja, tiek rašytine forma. To pavyzdžiai būtų rusų ir ukrainiečių bei tailandiečių ir laosiečių kalba. Taip pat yra ir asimetrinė abipusio suprantamumo forma. Taip nutinka, kai kalbėtojai vienas kitą supranta nevienodai. Portugalai supranta ispanus geriau nei ispanai supranta portugalus. Austrai supranta vokiečius geriau nei vokiečiai austrus. Šiuose pavyzdžiuose kliūtimi tampa tarimas ir dialektas. Tas, kas nori tikrai gerai pasikalbėti, turi išmokti ką nors naujo...