Ј- -е-р----ем --ч.
Ја не разумем реч.
Ј- н- р-з-м-м р-ч-
------------------
Ја не разумем реч. 0 J- -- -----e--r-č.Ja ne razumem reč.J- n- r-z-m-m r-č-------------------Ja ne razumem reč.
Ја н-----ум-м реч-ни-у.
Ја не разумем реченицу.
Ј- н- р-з-м-м р-ч-н-ц-.
-----------------------
Ја не разумем реченицу. 0 Ja-ne-----m-m-r-čen-cu.Ja ne razumem rečenicu.J- n- r-z-m-m r-č-n-c-.-----------------------Ja ne razumem rečenicu.
Ј---е ра-у-ем-зн---њ-.
Ја не разумем значење.
Ј- н- р-з-м-м з-а-е-е-
----------------------
Ја не разумем значење. 0 Ja -e ---um----n-če-j-.Ja ne razumem značenje.J- n- r-z-m-m z-a-e-j-.-----------------------Ja ne razumem značenje.
Разу--те-----чи-еља?
Разумете ли учитеља?
Р-з-м-т- л- у-и-е-а-
--------------------
Разумете ли учитеља? 0 Raz-met--li--čitelja?Razumete li učitelja?R-z-m-t- l- u-i-e-j-?---------------------Razumete li učitelja?
Д-,--о-ро -а--а--мем.
Да, добро га разумем.
Д-, д-б-о г- р-з-м-м-
---------------------
Да, добро га разумем. 0 D---d-b-o ga r--u--m.Da, dobro ga razumem.D-, d-b-o g- r-z-m-m----------------------Da, dobro ga razumem.
Да- -обр- -е-ра-уме-.
Да, добро је разумем.
Д-, д-б-о ј- р-з-м-м-
---------------------
Да, добро је разумем. 0 D-,--obr- -e----ume-.Da, dobro je razumem.D-, d-b-o j- r-z-m-m----------------------Da, dobro je razumem.
Не---е---з--ем их --к--доб-о.
Не, не разумем их тако добро.
Н-, н- р-з-м-м и- т-к- д-б-о-
-----------------------------
Не, не разумем их тако добро. 0 Ne,-ne ----m-- i- ta----o-ro.Ne, ne razumem ih tako dobro.N-, n- r-z-m-m i- t-k- d-b-o------------------------------Ne, ne razumem ih tako dobro.
И--те--и пр----е-и-у?
Имате ли пријатељицу?
И-а-е л- п-и-а-е-и-у-
---------------------
Имате ли пријатељицу? 0 I---e-----------l-i-u?Imate li prijateljicu?I-a-e l- p-i-a-e-j-c-?----------------------Imate li prijateljicu?
Tie, kas prastai mato, geriau girdi.
Tai jiems padeda lengviau tvarkytis kasdieniame gyvenime.
Tačiau aklieji taip pat daug geriau apdoroja kalbą!
Tai patvirtino daugelis mokslinių tyrimų.
Tyrėjai davė dalyviams klausytis įrašų.
Juose buvo specialiai pagreitinta kalba.
Nepaisant to, akli dalyviai juos suprato.
Tačiau matantiems dalyviams tai nesisekė.
Kalbėjimo greitis jiems buvo per didelis.
Kito eksperimento rezultatai buvo panašūs.
Matantieji ir aklieji dalyviai klausėsi įvairių sakinių.
Kiekvienas sakinys buvo šiek tiek pakeistas.
Paskutinis žodis buvo keičiamas nieko nereiškiančiu žodžiu.
Dalyviai turėjo įvertinti sakinius.
Jie turėjo nuspręsti, ar sakiniai buvo įprasti ar beprasmiai.
Kol jie skaitė sakinius, buvo analizuojamos jų smegenys.
Tyrinėtojai matavo tam tikras smegenų bangas.
Tuomet jie galėjo matyti, kaip greitai smegenys sprendė užduotį.
Aklųjų smegenyse vienas signalas pasirodydavo labai greitai.
Tas signalas reiškė, kad sakinys buvo analizuojamas.
Matančiųjų smegenyse tas signalas pasirodydavo daug vėliau.
Kol kas neaišku, kodėl aklieji signalus apdoroja efektyviau.
Tačiau mokslininkai turi teoriją.
Jie mano, kad aklųjų smegenys tam tikrą sritį naudoja daug intensyviau.
Tai sritis, kuria matantieji apdoroja vizualią informaciją.
Ši sritis aklųjų nėra naudojama.
Tad ji yra „laisva“ kitai veiklai.
Dėl šios priežasties aklieji geriau supranta kalbą…